Kepenų suriebėjimas yra būklė, kuriai būdingas riebalų kaupimasis kepenyse. Yra du šios ligos tipai – alkoholinis kepenų suriebėjimas (AKS) ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NSKL). Abi būklės gali sukelti rimtus kepenų pažeidimus, tačiau jų priežastys, rizikos veiksniai ir gydymo metodai skiriasi. Tam, kad būtų veiksminga ligos prevencija ir jos gydymas, svarbu suprasti skirtumus dėl ko suriebėjusios kepenys gali atsirasti.
Alkoholinis kepenų suriebėjimas
Dar vadinamas alkoholine steatoze, yra tiesiogiai susijęs su per dideliu alkoholio vartojimu.
Pagrindinė kepenų funkcija yra apdoroti alkoholį, o per didelis jo kiekis sutrikdo jų gebėjimą efektyviai metabolizuoti riebalus, todėl jie kaupiasi.
Lėtinis alkoholio vartojimas sutrikdo normalius medžiagų apykaitos procesus, sukeliančius riebalų rūgščių kaupimąsi kepenų ląstelėse.
Rizikos veiksniai
Kaip ir minėjau, pagrindinis AKS rizikos veiksnys yra gausus alkoholio vartojimas. Tačiau ne visiems gausiai vartojantiems alkoholį išsivysto AKS. Tam įtakos gali turėti genetinis polinkis, mitybos trūkumai ir kartu esantys susirgimai, tokie kaip hepatitas C. Lytis taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes moterys paprastai yra jautresnės alkoholio sukeltam kepenų pažeidimui nei vyrai.
Simptomai
Ankstyvosiose stadijose AKS gali būti besimptomis arba pasireikšti lengvais simptomais, tokiais kaip nuovargis, silpnumas ir pilvo diskomfortas. Progresuojant ligai, gali pasireikšti gelta (odos ir akių pageltimas), kojų ir pilvo tinimas bei kepenų encefalopatija (svarbi ūminio arba lėtinio kepenų nepakankamumo komplikacija, pasireiškianti neurologiniais bei psichikos sutrikimais).
Diagnostika
AKS nustatymas paprastai apima medicininės istorijos, fizinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų derinį. Dažniausiai nustatomi padidėję kepenų fermentai (AST ir ALT). Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali parodyti riebalų kaupimąsi kepenyse. Kai kuriais atvejais gali prireikti kepenų biopsijos, siekiant įvertinti kepenų pažeidimo mastą.
gydymas
Pagrindinis AKS gydymo būdas yra visiškas alkoholio atsisakymas.
Maisto papildai ir vitaminų bei mineralų, ypač tiamino ir folio rūgšties, papildų vartojimas yra yra būtinas. Sunkiais atvejais gali prireikti vaistų komplikacijoms valdyti arba kepenų transplantacijos.
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga
NKSL atsiranda asmenims, kurie beveik nevartoja alkoholio. Ji yra glaudžiai susijusi su metaboliniu sindromu, įskaitant tokias būkles kaip nutukimas, 2 tipo diabetas, hipertenzija ir dislipidemija. Insulino atsparumas atlieka pagrindinį vaidmenį NKSL atsiradimo mechanizme sukeldamas padidėjusį riebalų kaupimąsi kepenyse.
rizikos veiksniai
Pagrindiniai NKSL rizikos veiksniai yra nutukimas, ypač centrinis nutukimas, 2 tipo diabetas, dislipidemija ir metabolinis sindromas.
Kiti veiksniai, tokie kaip greitas svorio kritimas, prasta mityba ir tam tikri vaistai (pvz., kortikosteroidai ir antiretrovirusiniai vaistai), taip pat gali turėti įtakos. Genetiniai veiksniai ir etninė priklausomybė daro įtaką jautrumui, kai kuriose populiacijose (pvz., ispanų) nustatomas didesnis sergamumo dažnis.
simptomai
Kaip ir AKS, NKSL dažnai būna besimptomė ankstyvose stadijose. Kai atsiranda simptomų, jie gali būti nuovargis, silpnumas ir lengvas pilvo skausmas. Pažengusios stadijos, tokios kaip nealkoholinė steatohepatitas (NASH), gali sukelti rimtesnius simptomus, pvz., geltą, edemą ir protinę sumaištį.
diagnostika
NKSL diagnostika apima išsamų vertinimą, įskaitant paciento istoriją, fizinį tyrimą ir kraujo tyrimus, siekiant patikrinti kepenų fermentų lygį. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, elastografija ir MRT, naudojami riebalų ir fibrozės įvertinimui kepenyse. Kepenų biopsija yra aukso standartas diagnozuojant NASH (nealkoholinis steatohepatitas) ir nustatant kepenų pažeidimo mastą.
gydymas
NKSL gydymas yra pagrįstas gyvenimo būdo pakeitimais. Dieta ir fizinis aktyvumas reikalingas tam, kad numesti svorio ir tai yra pagrindinis ligos valdymo būdas.
Sveika mityba, kurią įeina daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų, kartu su reguliaria fizine veikla, gali žymiai sumažinti kepenų riebalus.
Taip pat gali būti naudojami vaistai, skirti susijusioms būklėms, pvz., diabetui ir hiperlipidemijai, valdyti. Pažengusiais ligos atvejais gali būti svarstoma kepenų transplantacija.
Patofiziologija: Panašumai ir skirtumai
Tiek AKS, tiek NKSL turi bendrą savybę: trigliceridų kaupimąsi kepenų ląstelėse (hepatocituose). Šis kaupimasis sutrikdo normalią kepenų funkciją ir gali progresuoti į uždegimą (steatohepatitą), fibrozę, cirozę ir galiausiai kepenų nepakankamumą. Tačiau mechanizmai, sukeliantys riebalų kaupimąsi, skiriasi.
AKS atveju alkoholio metabolizmas sukuria toksiškus metabolitus, tokius kaip acetaldehidas ir reaktyvios deguonies rūšys (ROS), sukeldamas oksidacinį stresą ir uždegimą. Lėtinis alkoholio vartojimas sutrikdo kepenų gebėjimą eksportuoti trigliceridus, todėl riebalai kaupiasi.
Priešingai, NKSL yra daugiausia sukelta insulino atsparumo ir metabolinės disfunkcijos. Perteklinis kalorijų vartojimas ir sėslus gyvenimo būdas prisideda prie nutukimo ir riebalų kaupimosi kepenyse. Insulino atsparumas sutrikdo kepenų gebėjimą reguliuoti riebalų apykaitą, dėl to kaupiasi riebalai. Be to, laisvos riebalų rūgštys, išsiskiriančios iš riebalinio audinio, dar labiau pablogina riebalų kaupimąsi kepenyse.
Atlikus mokslinių tyrimų apžvalgą paaiškėjo dar įdomesni dalykai.
Tai, kad pagrindinis skirtumas yra tas, kad ASK paprastai pasireiškia dėl netinkamos mitybos, o NKSL – dėl per didelės mitybos (t. y. nutukimo, padidėjusio visceralinių riebalų kiekio ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų, atsirandančių dėl per didelio suvartojamo maisto kiekio).
Kodėl?
Sergantiesiems ASK alkoholis dažnai slopinamas apetitas, o ilgainiui dėl toksinio alkoholio poveikio maisto vartojimas tampa dar nemalonesnis. Be to, vartojant maistą dažnai nuslopinamas alkoholio sukeliamas malonumas, ypač smarkiai geriantiems žmonėms, kurių nervų sistema nuolat pakelia tolerancijos lygį. Galiausiai, gausus alkoholio vartojimas sumažina gebėjimą įsisavinti kai kurias svarbias maistines medžiagas ir dėl to atsiranda mitybos nepakankamumas.
prevencinės priemonės
Alkoholinis kepenų suriebėjimo atveju
- Riboti alkoholio vartojimą: Veiksmingiausias būdas išvengti AKS yra riboti arba vengti alkoholio vartojimo. Laikantis rekomenduojamų alkoholio vartojimo gairių galima sumažinti riziką.
- Reguliari sveikatos patikra: Reguliarūs kepenų funkcijos tyrimai gali padėti anksti nustatyti kepenų pažeidimo požymius.
- Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: Sveikos mitybos ir reguliarios fizinės veiklos palaikymas prisideda prie bendros kepenų sveikatos.
Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos atveju
- Svorio valdymas: Svarbu pasiekti ir palaikyti sveiką svorį laikantis dietos ir fizinio aktyvumo.
- Sveika mityba: Mityba, kurioje mažai sočiųjų riebalų, rafinuotų cukrų ir perdirbtų maisto produktų, gali užkirsti kelią riebalų kaupimuisi kepenyse.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę gali pagerinti insulino jautrumą ir sumažinti kepenų riebalus
- Susijusių būklių valdymas: Efektyvus diabeto, hipertenzijos ir dislipidemijos valdymas yra būtinas NKSL prevencijai.
Dabartiniai tyrimai ir ateities kryptys
NKSL atveju šiuo metu labai susidomėta žarnyno ir kepenų ašimi bei žarnyno mikrobiotos vaidmeniu ligos progresavime. Probiotikai, prebiotikai ir dietinės intervencijos, skirtos gerinti žarnyno sveikatai, yra tiriamos kaip labai potenciali strategija.
AKS atveju tyrimais nagrinėjami genetiniai veiksniai, kurie lemia žmogaus jautrumą alkoholio sukeltiems kepenų pažeidimams. Suprasdami šiuos genetinius veiksnius, galėsime sukurti individualizuotas gydymo strategijas kiekvienam individualiam atvejui.
Išvados: suriebėjusios kepenys
Nors šios ligos yra gana panašios, svarbu žinoti pagrindinius jų kilimo ir diagnozavimo skirtumus. Pirmiausia dėl to, kad priklausomybės nuo alkoholio subtilybės iš tiesų gali dangstyti šią ligą, todėl ji tampa dar pavojingesnė ir klastingesnė. Turiu mintyje tai, kad NSKL paprastai diagnozuojama ir gydoma anksčiau, o AKS dažnai lieka nepastebėtas ir progresuoja iki tokio pavojingo lygio, kad dažnai būna mirtina.
To priežastis akivaizdi – dauguma priklausomybę turinčių žmonių slepia, kad geria, arba nesako gydytojams, kiek iš tikrųjų išgeria. O neturėdami kitų aiškių medžiagų apykaitos rodiklių, gydytojai dažnai nesusimąsto, kad reikia ištirti žmogaus kepenis. Sergant NSKL, žmogus turi akivaizdžių medžiagų apykaitos problemų (t. y. diabetą ar padidėjusį cholesterolio kiekį), kurios dažnai rodo galimą kepenų pažeidimą. Tokiu būdu gydytojai yra labiau linkę skubiai ištirti kepenų veiklą, kad pamatytų, kas vyksta.
Išnašos
- Chalasani, N., Younossi, Z., Lavine, J. E., et al. (2018). The diagnosis and management of non-alcoholic fatty liver disease: Practice guidance from the American Association for the Study of Liver Diseases. Hepatology, 67(1), 328-357. Nuoroda
- Neuman, M. G., French, S. W., French, B. A., et al. (2014). Alcoholic and non-alcoholic steatohepatitis. Experimental and Molecular Pathology, 97(3), 492-510. Nuoroda
- Bellentani, S., Scaglioni, F., Marino, M., & Bedogni, G. (2010). Epidemiology of non-alcoholic fatty liver disease. Digestive Diseases, 28(1), 155-161. Nuoroda
- European Association for the Study of the Liver (EASL), European Association for the Study of Diabetes (EASD), & European Association for the Study of Obesity (EASO). (2016). EASL-EASD-EASO Clinical Practice Guidelines for the management of non-alcoholic fatty liver disease. Journal of Hepatology, 64(6), 1388-1402. Nuoroda
# Suriebėjusios kepenys # Suriebėjusios kepenys # Suriebėjusios kepenys
