Gyvename pasaulyje, kuris ypač kupinas streso ir nerimo. Jų įveikos mechanizmai skiriasi, yra sukurta tūkstančiai pačių įvairiausių technikų, metodų, būdų ir jų visų mokymų. Tačiau yra vienas, dar palyginti naujas požiūris, kad ilgalaikė blaivybė yra vienas geriausių kelių norint savo gyvenime sumažinti streso ir nerimo. Spontaniškas blaivumas, arba spontaniškas apsisprendimas nebegerti, išpopuliarėjo kaip holistinis būdas išsivaduoti iš priklausomybės nuo alkoholio ir kaip holistinės gyvensenos dalis. Asmenims, norintiems mesti gerti, spontaniško blaivumo koncepcija siūlo unikalų ir įrodymais pagrįstą požiūrį. Šiame straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl spontaniškai priimtas sprendimas nebegerti dažniausiai yra lydimas garantuotos sėkmės arba bent jau ilgalaikių rezultatų.
Spontaniškos blaivybės atvejai yra tie,
kai net ir labai smarkiai piktnaudžiaujantys alkoholiu žmonės visiškai be jokio specialistų įsikišimo ar gydymo, savarankiškai nustoja gerti. Skirtingai nuo tradicinių priklausomybių gydymo metodų, kurie remiasi struktūrizuotomis programomis ar išorine kitų žmonių parama, spontaniškas blaivumas paremtas įgimtais individo gebėjimais atlikti esminius ir ilgalaikius savo elgesio pokyčius.
Man atrodo, kad mano atvejis yra būtent toks. Nes sprendimas negerti iš esmės buvo priimtas vidury baltos dienos. Ne pagirių metu, keturios dienos iki mano gimtadienio, būnant visiškai stabilios emocinės būsenos. Spontaniškiau būti turbūt ir nelabai įmanoma. Tą dieną aš tiesiog supratau, kad man yra gana ir kad aš privalau imtis visų įmanomų priemonių nebegerti. Kuom tas kartas buvo kitoks negu visi kiti 1342 kartai, kai aš kryžium kritau sakydama, kad daugiau nebegersiu? Man atrodo, kad jis buvo labiausiai protu suvoktas ir labai sąmoningas sprendimas. Atrodė, kad tą dieną absoliučiai visos baimės mesti gerti išnyko. Tai atrodė tarsi gyvybės ir mirties klausimas, kurio sprendimo atidėti nebegalėjau net „po gimtadienio“.
maždaug trečdalis asmenų, kenčiančių nuo pažengusios alkoholio priklausomybės, spontaniškai priima sprendimą nebegerti ir tai padaro be jokio gydymo.
“Alcoholism: Clinical and Experimental Research” žurnale publikuotas tyrimas
Šiai išvadai antrina ir žymus neuromokslinikas Mark Lewis
Jis teigia, kad dauguma priklausomų asmenų vidutiniškai iki 40-ies metų amžiaus priklausomybes tiesiog „išauga“ be jokio išorinio įsikišimo. Jo atliktų tyrimų išvadose sakoma, kad šiems pokyčiam didžiausią reikšmę turi išaugusi vidinė motyvacija, noras augti bei tobulėti ir socialinio arba asmeninio gyvenimo pasikeitimai.
Šiandien neurologijos ir psichologijos mokslas daro aiškią išvadą, kad mūsų smegenys pasižymi plastiškumu. T.y. gali kurti naujas neuronų jungtis remiantis naujomis patirtimis. Dėl šios smegenų savybės mes galime suprasti, kad priklausomybė tai nėra visą gyvenimą trunkanti liga ir įdėjus šiek tiek pastangų, kantrybės ir pasitelkus motyvaciją yra įmanoma perjungti savo mąstymo medelius ir elgesį.
Įsisąmoninto dėmesingumo meistrai ir žymiausi priklausomybių koučeriai pasaulyje, tokie kaip Annie Grace, Tony Robbins ar Jon-Kabat Zinn, labai tiki spontaniško pasitraukimo iš geriančios bendruomenės idėja. Ji kyla iš jų tikėjimo, kad kiekvienas žmogus turi pakankamai vidinių resursų pakeisti savo gyvenimą, tiesiog reikia išmokti ir atrasti tam tinkamus būdus. Įsisąmonintas dėmesingumas čia pasitarnauja, kaip priemonė įžvalgai vystyti, impulsams ir potraukiams valdyti. Na, o svarbiausia, ką akcentuoja spontaniškos blaivybės šalininkai, tai, kad kiekvienas priklausomybės atvejis yra unikalus ir reikalauja visiškai individualaus veiksmų plano.
IŠVADOS
Nors aš labai palaikau tradicines pažiūras, kad priklausomiems asmenims ypatingai yra svarbi bendruomenės parama, stiprus socialinis palaikymas ir kad vienam iš pelkės dažniausiai išlipti nepavyksta, aš tikiu, kad daliai žmonių spontaniškas apsisprendimas nebegerti yra lemtingas. Svarbiausia, kad apgaulingas tikėjimas savo jėgomis netaptų pasiteisinimais, kodėl reikia atidėti žingsnį nebegėrimo link.
Kaip aš savo vyrui sakau:“ spontaniškai mesti yra geriausia. Tiesiog vieną dieną atsikeli ir tiesiog jauti, kad tu daugiau nebegersi. Ir tu sau nesakai :“nebegersiu nuo Naujų arba nebegersiu jei prarasiu teises“. Toks apsisprendimas yra nuoširdus tavo noras kažką pakeisti. Nes jei tikrai kažką nori keisti (mesti rūkyti, pradėti sportuoti ar nustoti valgyti prieš miegą bandeles) – tau nereikia laukti rytojaus.“
Kai tu sau sakai: nuo pirmadienio nebegeriu arba nebevalgau bandelių, tai savo smegenim siunti slaptą žinutę, kad tavo sprendimas yra nenorimas ir vertas tik atidėjimo.
Spontaniškas blaivumas yra visai ne apie tai. Iš vidinio pašaukimo netikėtai atėjęs sprendimas yra pats tikriausias, o viskas, kam reikia save „prisiversti“ yra viso labo kosmetinis remontas. Jeigu tu tikrai nori kažką keisti savo gyvenime, tam visai nereikia laukti rytojaus – tai gali daryti šiandien.
Daugiau sužinoti apie alkoholio įtaką sveikatai, emocinei būsenai ir visuomenei gali sužinoti 8 valandų paskaitų ciklo metu, kurį gali rasti paspaudus čia.
