Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra įpročiai, kurie jau šimtmečius giliai įsišakniję žmonių kultūroje, tačiau jų pasekmės sveikatai yra kartu ir labai panašios ir labai skirtingos. Rūkymas dažnai siejamas su plaučių vėžiu ir kvėpavimo takų ligomis, o alkoholio vartojimas – su kepenų pažeidimais, širdies ir kraujagyslių ligomis bei psichikos sveikatos sutrikimais. Taigi, kuris įprotis karaliauja sveikatos pavojų hierarchijoje ir daro didesnę žalą?
Rūkymas
Ne paslaptis, kad rūkymas yra pagrindinė mirties, kurios galima išvengti, priežastis visame pasaulyje. Degant tabakui į organizmą patenka tūkstančiai kenksmingų cheminių medžiagų, įskaitant dervą, anglies monoksidą ir nikotiną. Šios nuodingos medžiagos suardo kvėpavimo sistemą, didina plaučių vėžio, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ir emfizemos riziką. Be to, rūkymas kenkia ne tik plaučiams – jis veikia beveik visus kūno organus, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir įvairių vėžinių susirgimų.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių rūkymo aspektų yra jo sukeliama priklausomybė. Nikotinas, pagrindinė psichoaktyvioji tabako sudedamoji dalis, skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse, sukeldamas malonų pojūtį, kuris sustiprina įprotį. Ilgainiui rūkaliai išsiugdo priklausomybę nuo nikotino, todėl mesti rūkyti tampa neįtikėtinai sunku, nepaisant žinomų pavojų sveikatai. Šis priklausomybės veiksnys dar labiau sustiprina žalingą rūkymo poveikį, nes žmonės, siekdami laikino palengvėjimo ar malonumo, toliau kenkia savo organizmui.
Rūkymo žala neapsiriboja vien tik asmens sveikata, bet turi ir platesnių visuomeninių bei ekonominių pasekmių. Sveikatos priežiūros sistemoms tenka su rūkymu susijusių ligų gydymo našta, todėl patiriama daug išlaidų sveikatos priežiūrai ir prarandamas produktyvumas. Be to, pasyvus rūkymas kelia didelę grėsmę nerūkantiesiems, nes didina kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Alkoholio vartojimas
Kalbant apie alkoholio vartojimą, susiduriame su šiek tiek kitomis sveikatos problemomis. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pakenkti kepenims ir sukelti tokias ligas kaip kepenų suriebėjimas, alkoholinis hepatitas ir kepenų cirozė. Nors kepenys atlieka svarbų vaidmenį metabolizuojant alkoholį, tačiau per didelis alkoholio vartojimas perkrauna jų pajėgumus, todėl kyla uždegimai ir atsiranda randai. Ilgainiui lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu gali negrįžtamai pažeisti kepenis, sutrikdyti jų gebėjimą atlikti gyvybiškai svarbias funkcijas ir galiausiai sukelti kepenų nepakankamumą.
Be kepenų pažeidimų, piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su daugybe kitų sveikatos problemų, įskaitant aukštą kraujospūdį, pankreatitą ir 7 rūšių vėžinius susirgimus (pvz., kepenų, krūties, storosios žarnos). Be to, alkoholis silpnina pažintines funkcijas ir teisingų sprendimų priėmimo galimybes, todėl didėja nelaimingų atsitikimų, traumų ir su alkoholiu susijusio smurto rizika. Psichikos sveikatos požiūriu piktnaudžiavimas alkoholiu yra glaudžiai susijęs su depresija, nerimo sutrikimais ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimais, o tai dar labiau padidina naštą geriantiesiems ir visai visuomenei.
Panašiai kaip ir rūkymas, priklausomybė nuo alkoholio kelia didelių sunkumų sergantiesiems, todėl norint pasiekti blaivybę dažnai reikia profesionalios pagalbos ir aplinkinių paramos. Priklausomybės nulemia destruktyvų elgesį, dėl kurio fizinė ir psichologinė būklė ilgainiui blogėja.
Alkoholio daroma žala yra šimtus kartų didesnė negu rūkymo
Taip, nuo alkoholio kasmet miršta apie 3 000 000 gyventojų visame pasaulyje, nuo rūkymo 8 000 000 (iš jų 1,7 mln. mirė nuo pasyvaus rūkymo).
Ir ši statistika tarsi sako, kad tabako gaminiai yra beveik tris kartus kenksmingesni. Tačiau šių medžiagų daroma žala neturi būti vertinama vien žala pačiam asmeniui ir jo fizinei sveikatai.
Aš visada sakiau: “galiu suprasti, kodėl žmonės geria, tačiau kodėl rūko – man yra absoliuti mistika”. Žmogus visada gėrė ir gers dėl to, kad alkoholis keičia mūsų sąmonę. O rūkymas neturi jokio akivaizdaus poveikio psichikai – tai, kads ir kaip tai skambėtų ironiškai, yra pagrindinis rūkymo privalumas.
Alkoholio vartojimas pakeičia žmogaus elgesį ir dažniausiai į neigiamą pusę. Jis sunaikina protą, kognityvines funkcijas, šviesius žmones paverčia tamsuoliais, žingeidžius paverčia demotyvuotais, gražius sunaikina išoriškai, paverčia juos piktais, liūdnais, pagiežingais, agresyviais ir nelaimingais. Priverčia juos saviizoliuotis dėl gėdos ir kaltės. Žalą, kurią padaro alkoholio vartojimas šeimos nariams, ypač vaikams – yra sunkai atitaisoma ir ta psichologinė trauma yra perduodama iš kartos į kartą.
Tad jeigu rūkantieji dėl savo rūkymo nutručina apie ketvirtadalį savo artimųjų, tai alkoholį vartojantieji psichologiškai sužaloja absoliučiai visus esančius aplink save.
Joks kitas narkotikas nedaro tokios didelės žalos pačiam asmeniui ir visiems aplinkui, kaip alkoholis.
Išvados
Pagal mirtingumo rodiklius pirmauja rūkymas. Dėl cigarečių rūkymo kasmet pasaulyje miršta apie 8 mln. žmonių, todėl tai yra didžiausia mirties priežastis, kurios galima išvengti. Ryšys tarp rūkymo ir plaučių vėžio, taip pat nesuskaičiuojamas rūkymo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bei kvėpavimo takams patvirtina, kad rūkymas kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia sumenkinti alkoholio daromos žalos svarbą. Besaikis alkoholio vartojimas prisideda prie įvairių sveikatos problemų ir visuomenės problemų, nors ir su kitokiais mechanizmais ir pasekmėmis nei rūkymas. Nors su alkoholio vartojimu susijusių mirčių mastas nėra toks didelis kaip dėl rūkymo, bendras poveikis visuomenės sveikatai išlieka labai didelis.
