Dauguma sunkesnę priklausomybę turinčių žmonių žino, kad, nustoję gerti, gali patirti rimtų abstinencijos simptomų. Kai kam ūmus abstinencijos periodas yra bene sunkiausia blaivymosi dalis tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Priklausomai nuo priklausomybės stiprumo ir kitų sveikatos veiksnių, abstinencijos simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki haliucinacijų ir traukulių. Sunkiausiais abstinencijos atvejais prireikia net hospitalizacijos nes neprižiūrimi medikų, sunkiausi simptomai gali būti mirtini. Per pirmąsias kelias dienas neįtikėtinai dažnai pasitaiko atkryčių, nes priklausomi asmenys įtikina save, kad jiems trūksta tvirtybės visa tai įveikti. Vien šių simptomų tikimybės pakanka, kad daugelis priklausomų asmenų net nebandytų mesti gerti. Tačiau kas nutinka, kai ūmi abstinencija pasibaigia? Kai priklausomi asmenys atsispiria pagundai vėl pradėti gerti ir abstinencijos simptomai pagaliau atslūgsta? Daugeliui priklausomų asmenų kitas sveikimo etapas yra „rožinis dangus“ arba “rožinis debesis”, kitaip tariant, blaivybės medaus mėnuo.
Šiandien man yra sunku prisiminti ar aš turėjau šią blaivybės fazę, nes tada, kai mečiau gerti – paprasčiausiai apie ją nežinojau ir negalėjau užfiksuoti. Tačiau tikrai prisimenu, kad antras ar trečias mėnuo, buvo geresni negu visi kiti. Kiekvieną dieną atsibusdavau su jauduliu, kad pradedu naują lapą, esu pasiruošusi gyventi visavertį gyvenimą ir padaryti viską, ką daugelį metų atidėliojau. Tada tikrai grįžau prie skaitymo, vėl buvau įkvėpta mokytis, studijuoti ir sveikiau maitintis. Atgimė netgi senai pamirštas noras rašyti.
“Pink cloud” – kas tai?
Terminas „rožinis debesis“ reiškia euforijos ir didžiulio optimizmo laikotarpį, kuris dažnai lydi ankstyvą blaivybę. Tai tarsi vaikščiojimas ore – staiga viskas atrodo šviesiau, aiškiau ir jauti daugiau vilties, jog tavo gyvenimas pasikeis. Alkoholio sukeltas miglotumas, kuris trukdė matyti pasaulį, išnyksta ir atsiranda nepaprastas palengvėjimo jausmas. Nesi daugiau sukaustytas chaoso, kurį sukėlė alkoholio priklausomybė ir tam tikrą laiką atrodo, kad niekas negali tavęs nugalėti.
Kai kuriems žmonėms rožinio dangaus fazė trunka tik kelias dienas ar savaites. Kitiems – kelis mėnesius. Šiuo laikotarpiu daugelis patiria staigų pozityvumo antplūdį, atgauna gyvenimo prasmę ir tikėjimą, kad jie gali įveikti priklausomybę.
Gyvenimas staiga atrodo pilnas galimybių, o priklausomybės tamsa lieka toli už nugaros.
Nors rožinis debesis gali būti nuostabi ir svarbi blaivybės kelionės dalis, jis turi dvi medalio puses. Magiška euforija gali sukurti nerealistiškus lūkesčius, sukeldama įspūdį, kad blaivybė visada bus lengva, šviesi ir kupina džiaugsmo. Tačiau, kaip ir bet kuris debesis, šis galiausiai išnyksta, o kai taip atsitinka, sugrįžimas į realybę gali būti gana triuškinantis ir net pasibaigti atkryčiu.
Kaip paaiškinti šį reiškinį?
Norint suprasti rožinio dangaus fazę, svarbu suprasti smegenų chemiją priklausomybės ir sveikimo po jos metu. Alkoholis, kaip ir daugelis kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų, užvaldo smegenų atlygio sistemą, užtvindydamas ją dopaminu – neurotransmiteriu, atsakingu už malonumą ir atlygį. Laikui bėgant smegenys tampa priklausomos nuo alkoholio, kad jaustų malonumą, o natūrali dopamino gamyba sumažėja arba išvis sunyksta. Štai kodėl priklausomybės žemumose daugelis žmonių jaučiasi nejautrūs, atsiriboję ir be jokio gyvenimo džiaugsmo, na, nebent išgeria.
Kai žmogus nustoja gerti, smegenys pradeda persitvarkyti. Be dirbtinio dopamino antplūdžio, smegenys pamažu pradeda sveikti ir atkurti natūralų balansą.
Ankstyvose blaivybės stadijose dopamino lygis dažnai padidėja, sukeldamas neįtikėtiną euforiją, kuri i yra būdinga rožiniam dangui.
Atrodo, tarsi smegenys sakytų: „Pažiūrėk, kiek gerų dalykų gali patirti be alkoholio!“
Šią fazę taip pat lydi psichologinis palengvėjimas. Po ištisų metų kovos su priklausomybe, sprendimas nustoti gerti gali atrodyti, kaip didžiulės naštos nusimetimas. Pirmą kartą per ilgą laiką jautiesi laisvas. Nebereikia narplioti melų, gėdos ir kaltės tinklo, kurį dažnai atneša priklausomybė.
Santykiai pradeda taisytis, tavo sveikata pagerėja ir tu vėl pradedi atrasti tas savo dalis, kurias manei praradęs amžiams.
Pasaulis, kuris anksčiau buvo aptemdytas priklausomybės miglos, staiga tampa ryškus ir pilnas spalvų. Šis pozityvumo antplūdis gali būti užkrečiantis, malonus ir tuo pačiu klastingas.
Kas po to, kai blaivybės medaus mėnuo baigiasi?
Rizika yra tame, kad jo sukeliama euforija dažnai būna trumpalaikė. Blaivybė yra ilgas ir sunkus kelias, o rožinis debesis gali padaryti ankstyvas stadijas klaidinančiai lengvas. Kai viskas atrodo gerai, lengva manyti, kad sveikimo sunkumai jau praeityje. Tikrai žinau atvejų, kada šis periodas yra suvokiamas, kaip pergalė. Tu apgaulingai sau imi pasakoti tokias istorijas, kaip: “man puikiai sekasi, aš tikrai galiu pats mesti gerti, viskas taip gera ir lengva – nebeisiu į terapiją, nebereikia man gydytojo konsultacijų ar grupinių susitikimų” ir pan. Problema ta, kad rožinis debesis galiausiai praeina, o kai taip atsitinka, blaivaus gyvenimo realybė gali jaustis labai karti.
Kai kuriems staigus nusileidimas atgal į realybę pasirodo neįveikiamas iššūkis. Dalykai, kurie atrodė tokie paprasti – na, kaip gerų santykių palaikymas, streso valdymas ar net tiesiog išgyventi dieną be alkoholio – vėl tampa sudėtingi. Be pakilios nuotaikos, sukurtos rožinio dangaus, emocijos, kurios alkoholio buvo nustumtos į šalį, sugrįžta visu svoriu. Gali grįžti nerimas, pyktis, kaltė ir liūdesys, o kai kam sustiprėja depresija. Tada supranti, kad gyvenimas be alkoholio nėra taip lengvai valdomas, kaip atrodė pastaruoju metu.
Šis etapas, dažnai vadinamas ilgalaikiu abstinencijos sindromu (PAWS), gali tęstis mėnesius ar net metus. Emociniai pakilimai ir nuosmukiai gali sukelti norą vėl pradėti gerti, todėl daugelis žmonių šiame etape grįžta prie senų įpročių.
Todėl labai svarbu neprisirišti prie rožinio dangaus sukeltos trumpalaikės euforijos. Nors džiaugsmo ir vilties jausmai yra tikri, jie neapibūdina viso proceso. Blaivybė yra daugiau nei tik alkoholio atsisakymas – tai visiškas požiūrio į gyvenimą perdirbimas ir tai procesas, kuris reikalauja laiko ir pastangų. Reabilitacija yra maratonas, o ne sprintas.
Kaip tinkamai išnaudoti šį periodą?
Rožinis dangus yra dovana – trumpas žvilgsnis į tai, kaip gyvenimas gali atrodyti be alkoholio. Po “rožinio dangaus”, kai tu jautiesi kaip superherojus, ateis supratimas, kad blaivus gyvenimas tikrai nėra toks tobulas.
Todėl taip, pirmieji blaivybės metai, gali atrodyti kaip amerikietiški kalneliai – tai labai blogai, tai labai gerai. Tačiau aš galiu tave patikinti, kai ateis diena jog tavo gyvenime vėl įsivyraus pusiausvyra.
Metimas gerti savaime neišsprendžia visų problemų, tačiau atsiranda palanki terpė augimui ir brendimui, kaip asmenybei. Galiausiai ateis momentas, kuomet imsi pastebėti, jog gyvenimas darosi geresnis, paprasčiausiai tai vyksta lėčiau nei tikėjaisi.
Rožinio dangaus metu lengva plaukti ant euforijos bangos neįdedant darbo į naujo blaivaus gyvenimo kūrimą.
Tai yra svarbiausias laikas sveikai rutinai sukurti, kuri ilgalaikėje perspektyvoje turėtų tapti stabiliu pagrindu visam procesui.
Kadangi šiuo periodu jausi daugiausiai energijos ir motyvacijos – išnaudok jį naujiems ryšiams užmegzti, seniems atkurti, susikurti naujiems įpročiams ir rutinai. Kai blaivybė vėl ims atrodyti niūri – pastovumas turėtų būti tai, kas padės išlikti savo kelyje. Svarbiausia stenkis nemesti to, ką pradėjai ir žinok, kad šie svyravimai yra normalūs.
išvados
Blaivybės medaus mėnuo nėra labai gerai žinoma ir daug nagrinėta fazė. Tačiau tikrai verta turėti minty, kad jam praėjus labai lengva pasinerti į nihilizmą. Dažnam ima atrodyti, kad atsisakius alkoholio gyvenimas per daug nepasikeitė ir ima mąstyti, kodėl apskritai metė vartoti alkoholį:
“Jei gyvenimas nėra tobulas, kodėl tiesiog nepasidavus savo priklausomybei?“
Kai kam šis laikotarpis po to, kai baigėsi rožinis debesis, yra antrasis sunkiausias blaivybės etapas. Bet kaip ir visi kiti nepatogumai kovoje su priklausomybe, šis nėra išskirtinis, jis yra įveikiamas.
Patariu visiems, kurie mano, kad šiuo metu gali būti rožinio dangaus glėbyje, mėgautis juo, bet taip pat pasiruošti tam, kas bus toliau. Jei tavo savijauta po jo bus tragiška, ar būsi tam pasiruošus (-ęs)?
Bet kokie dalykai, kuriuos gali išsiugdyti blaivybės pradžioje, gali padėti, kai ateis sunkūs laikai. Praėjus maždaug pusantrų metų po to, kai nustojau gerti, blaivybė iš tiesų tapo smagi ir lengva, tačiau tam prireikė daug darbo. Tam tikra prasme mano blaivybės medaus mėnuo tapo tuo pagrindu, ant kurio toliau stačiau visą savo strategiją.
Blaivybė niekada nebus vienas tiesus kelias. Tai daug pakilimų ir nuosmūkių turėsianti kelionė – tam reikia paprasčiausiai nusiteikti.
# medaus mėnuo
