Įprastiniai priklausomybės gydymo būdai dažnai orientuoti į terapiją, vaistus ir paramos grupes, kurie, be abejo, turi savo privalumų. Tačiau pastaraisiais metais daug dėmesio dėl savo veiksmingumo gydant priklausomybę sulaukė alternatyvus, papildomas metodas – meditacija. Ši senovinė praktika, pagrįsta sąmoningumu ir savęs pažinimu, yra nepaprastai perspektyvi, nes kaip mokslas teigia – ji fiziškai keičia mūsų priklausomas smegenis.
Ar aš medituoju?
Nors esu įsitikinusi, kad meditacija yra kaip tik tai, ko reikia mano šviesos greičiu lakstančioms mintims – šiandien tam laiko atrandu retai. Daug labiau ir dažniau praktikuoju įsisąmonintą dėmesingumą – be šių praktikų neapsieina nei viena mano diena.
Esu perskaičius šimtus knygų apie priklausomybes – nei viena jų neapsieina be skyriaus apie meditacijos svarbą priklausomybės gydymo procese, todėl jaučiu, kad šis įrašas gali būti kažkam naudingas.
Kas ta meditacija?
Meditacija yra praktika, kurios metu mokomasi sutelkti protą ir nukreipti mintis. Nors yra įvairių meditacijos technikų ir metodų, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: išsiugdyti sąmoningumo ir vidinės ramybės būseną.
Daugelio meditacijos praktikų esmė – sąmoningumas, dažnai apibūdinamas kaip nesmerkiantis dabarties momento suvokimas.
Geriau įsisąmonindami savo mintis, emocijas ir kūno pojūčius, žmonės gali įgyti daugiau aiškumo ir įžvalgos apie savo vidinę veiklą. O aš meditaciją laikau – “minčių ganymu”.
kokį vaidmenį ji gali atlikti priklausomybę turinčio žmogaus gyvenime?
Priklausomybė dažnai pasižymi kompulsyviu elgesiu ir impulsų kontrolės stoka. Nesvarbu, ar tai būtų noras vartoti narkotikus, užsiimti žalingu elgesiu, ar pasiduoti potraukiui, su priklausomybe kovojantys asmenys dažnai atsiduria užburtame potraukio ir pasitenkinimo rate. Čia meditacija gali atlikti transformuojantį vaidmenį.
- Vienas iš svarbiausių priklausomybės įveikimo aspektų yra savęs suvokimo ugdymas. Meditacija suteikia žmonėms įrankių, kaip stebėti savo mintis ir potraukį be vertinimo. Praktikuodami sąmoningumą asmenys gali geriau suvokti veiksnius ir modelius, kurie skatina jų priklausomybę sukeliantį elgesį.
- Dažnai pasitaikanti problema gydantis nuo priklausomybės yra sunkiai kontroliuojamas potraukis. Medituodami žmonės ima suvokti potraukį kaip trumpalaikį pojūtį, o ne kaip didžiulį potraukį, kurį būtina patenkinti. Ugdant kontrolės jausmą galima sumažinti jo intensyvumą ir trukmę, todėl lengviau atsispirti troškimams išgerti.
- Priklausomybės įveikimas – tai kelionė, kupina pakilimų ir nuosmukių. Meditacija padeda žmonėms ugdyti atsparumą iššūkiams ir nesėkmėms. Praktikuodami sąmoningumą jie išmoksta priimti savo patirtį be pasipriešinimo, todėl lengviau įveikia sunkias emocijas ir situacijas.
- Priklausomybė dažnai būna susijusi su emocinėmis problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija ir traumos. Meditacija skatina emocinį reguliavimą, nes padeda pripažinti ir sveikai apdoroti savo jausmus.
Ką sako neuromokslas apie meditaciją ir priklausomas smegenis?
Tyrimai, atlikti naudojant smegenų vaizdavimo metodus, tokius kaip funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) ir elektroencefalografija (EEG), parodė neuroninius pokyčius, kurie atsiranda praktikuojant meditaciją. Pateikiu keletą svarbiausių neurobiologinių tyrimų rezultatų:
Vienas svarbiausių neuromokslo atradimų yra neuroplastiškumo sąvoka, kuri reiškia smegenų gebėjimą persitvarkyti ir prisitaikyti reaguojant į patirtį. Įrodyta, kad meditacija skatina neuroplastiškumą, ypač smegenų srityse, susijusiose su savireguliacija, dėmesiu ir emocijų apdorojimu. Skatindama naujų neuroninių jungčių augimą ir keisdama esamas, meditacija gali padėti pertvarkyti smegenis taip, kad jose priklausomybė netektų galios.
Prefrontalinė žievė, esanti priekinėje smegenų skiltyje, atlieka svarbų vaidmenį vykdant tokias vykdomąsias funkcijas kaip sprendimų priėmimas, impulsų kontrolė ir emocijų reguliavimas. Lėtinis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali sutrikdyti prefrontalinės žievės funkciją ir prisidėti prie priklausomybę sukeliančio elgesio. Neurobiologiniai tyrimai parodė, kad meditacija gali sustiprinti prefrontalinės žievės veiklą, todėl pagerėja savikontrolė ir gebėjimas priimti sprendimus – tai gali padėti žmonėms atsispirti potraukiui ir daryti geresnius sprendimus dėl savo gėrimo.
Priklausomybė pasižymi smegenų atlygio grandinės, apimančios tokias sritis kaip nukleus accumbens, ventralinė tegmentinė sritis ir prefrontalinė žievė, reguliacijos sutrikimais. Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis užgrobia šią grandinę ir yra pagrindinė priežastis, kodėl išsivysto kompulsyvus narkotikų troškimas.
Nustatyta, kad meditacija pertvarko smegenų atlygio sistemos veiklą, sumažindama perdėtą reakciją į dirgiklius ir potraukį narkotikams. Atkurdama atlygio grandinės pusiausvyrą, meditacija padeda susilpninti trauką narkotinėms medžiagoms.
Stresas yra dažna atkryčio priežastis gydantis nuo priklausomybės. Smegenų atsako į stresą sistema, kurios centre yra pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašis ir streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimas, vaidina svarbų vaidmenį priklausomybės pažeidžiamumui. Neurobiologiniai tyrimai parodė, kad meditacija gali slopinti HPA ašies veiklą ir mažinti kortizolio kiekį, taip sušvelnindama fiziologinį streso poveikį. Skatindama atsipalaidavimą ir atsparumą stresui, meditacija yra puikus įrankis, leidžiantis efektyviau susidoroti su stresu.
Priklausomybė dažnai siejama su emocijų reguliacijos sunkumais, kai žmogus vartoja psichoaktyviąsias medžiagas kaip būdą susidoroti su neigiamomis emocijomis. Tyrimai atskleidė, kad meditacija gali pagerinti emocinį reguliavimą stiprindama ryšius tarp prefrontalinės žievės ir migdolinės galvos smegenų srities, susijusios su emocijų apdorojimu. Praktikuodami sąmoningumą žmonės išmoksta stebėti savo emocijas, nereaguodami impulsyviai.
Išvados
Meditacijos tau visai nebūtina keliauti mokytis į Himalajus ar pas vienuolius. Šiais laikais tai kur kas labiau prieinama nei tu gali įsivaizduoti. Aš pati medituoju su įrašytomis garso meditacijomis per youtube. Apie tai yra pilna kursų, knygų, grupių ir t.t. Svarbiausia turėti daugiau užsispyrimo negu aš.
Meditacijos veiksmingumą gydant priklausomybę galima paaiškinti holistiniu požiūriu į gydymą. Skirtingai nuo tradicinių gydymo būdų, kurie orientuoti tik į simptomų valdymą, meditacija skatina savęs pažinimą, emocinį reguliavimą ir dvasinį augimą.
Ugdydami sąmoningumą žmonės geriau supranta save ir savo santykį su priklausomybe, o tai atveria kelią ilgalaikiams pokyčiams. Be to, meditacija yra prieinama, nebrangi ir ją galima praktikuoti bet kur ir bet kada.
Apibendrinant galima teigti, kad neuromokslas pateikia įtikinamų įrodymų apie transformuojantį meditacijos poveikį smegenims ir jos reikšmę gydymui nuo priklausomybės. Skatindama neuroplastiškumą, stiprindama vykdomąsias funkcijas, pertvarkydama atlygio grandines, reguliuodama atsaką į stresą ir gerindama emocinį reguliavimą, meditacija suteikia neurobiologinį pagrindą pajusti jos terapinę naudą gydant priklausomybę.
