Iškart išsklaidau visus burtus. AŠ manau, kad saikingo gėrimo atvejai galėtų būti laikomi tik tie, jei per metus išgeriama viso labo tik kokius 6-8 kartus, t.y. gerokai rečiau negu kartą per mėnesį. Visi kiti geriantieji sukrenta į 50 pilkų atspalvių gėrimo spektrą.

Kai kalba pasisuka apie alkoholio vartojimą, kaip taisyklė, mes vadovaujamės klaidinga nuomone, kad geriantys žmonės skirstomi tik į dvi stovyklas: normalius geriančius ir alkoholikus. Balta arba juoda. Tačiau realybė nėra tik juoda ir balta. Realybė yra tokia, kad tarp šių dviejų kraštutinumų yra platus alkoholio vartojimo spektras, kuriame yra milžiniška pilkoji zona.

Terminą “pilkosios zonos geriantieji” pirmą kartą išgirdau atvertusi Annie Grace knygas. Kaip paaiškėjo vėliau – tai plačiai užsienyje naudojama formuluotė, mūsuose gal geriau suprantama kaip “funkcionuojantys alkoholikai”.

Kas apima “pilkosios zonos” geriančiuosius?

• Tai yra tie žmonės, kurie nėra saikingai geriantieji, tačiau nėra ir “alkoholikai” (visada šį žodį dedu į kabutes, nes jis yra nevartotinas žargonas. Tiesiog kartais tik jis gali tinkamai apibūdinti mūsų situacijos įsivaizdavimą.). Jie nuolat galvoja apie alkoholį: Kokį vyną pirks vakarienei, kas vairuos, ką valgys prie alaus, pirkti du butelius ar vieną, “o kas jeigu pritrūks?”, “ar aš geriu per daug?”, “kodėl, po velnių, aš negaliu išgert tik truputį, kaip visi kiti?”, “ar mano gėrimas turi įtakos mano vaikams?”, “man turbūt reiktų mesti gerti” ir šimtai kitokių minčių.
• Visus išgeriančius bent kartą per savaitę. Taip, jokie normalūs saikingai geriantys žmonės – negeria net dviejų kartų per mėnesį. Tad jeigu tu esi “savaitgalinis” išgeriantysis – tu tikrai esi alkoholio vartojimo sutrikimo spektre.
• Kai tu gėrimui suteiki prasmę, reikšmę ar vertę. Bet koks jausmas, kad tau REIKIA išgerti – reiškia, kad alkoholis tapo tau priemone “būti” šiame pasaulyje. Tai visi tie atvejai, kai tau atrodo, jog alkoholis kažkaip padaro viską ir net tave “geresniais”. Maistas skanesnis, seksas geresnis, kompanija linksmesnė, aplanko įkvėpimas išgėrus ar net labiau myli savo vaikus.
• Bent kartą savo gyvenime bandei negerti kurį laiką. Kūrei save ribojančias taisykles (pvz: name nelaikau alkoholio arba negersiu darbo dienomis). Normalūs, saikingai geriantieji – tokių dalykų nedaro.
• Esi jautęsis apsėsta(-as) minčių dėl gėrimo arba negėrimo. Tarkim buvai surūgęs per vakarėlį, nes tau reikėjo parvairuoti mašiną. Arba pusiaunakty desperatiškai ieškojai “papildymo” nes pritrūko.
• Vis tiek geri, net jeigu aiškiai supranti jog tai sukelia nemalonumų artimuose santykiuose, karjeroje, kertasi su tavo tikslais.
• Po truputį visi tavo hobiai ir laisvalaikis buvo nustumti į šoną ir viską užgrobė čilinimas su vyno taure terasoje ar prie kompiuterio.
• Jei alkoholio tau reikia išgerti daugiau, jog būtų pasiekiamas tas pats efektas, palyginus su tuo kiekiu, kuris buvo prieš 10 metų.
• Jeigu tu nuolat išgeri daugiau negu norėtum.

Jei bent VIENAS iš šių punktų tau tinka – tu nesi normalus, saikingai geriantis žmogus. 🫶

Aš tikrai žinau, kad priklausiau šiai kategorijai žmonių

Aš nuolat jaučiau kaltę dėl savo gėrimo. Nuolat stengiausi visaip kontroliuoti ir save apriboti, tačiau niekaip į savo protą neįleidau minties, kad alkoholis yra siaubingai nuodinga ir neturinti jokių privalumų cheminė medžiaga. Aš niekaip negalėjau suprasti ar aš esu normali geriančioji ar alkoholikė. Nesijaučiau normali, bet ir iki dugno man dar buvo, kaip iki mėnulio.

Kartais mano santykiai su alkoholiu man atrodė, kaip nevykę santykiai su toksišku partneriu. Tu kaip ir supranti, kad reikia skirtis, bet tau kažkodėl labai gaila. Nuolat surandi jam pateisinimų, tikiesi, kad Jis pasikeis, galvoji, kad jeigu labiau pasistengsi – tai tau turėtų pavykti kažkaip tuos santykius pataisyti. Kai galų gale nusprendi išsiskirti – ilgiesi jo, o po kurio laiko vėl susibėgi su viltim, kad šį kartą viskas bus kitaip.

O kai po skyrybų žaizdos užgyja, vienintelio ko gailiesi – tai, kad nepadarei to anksčiau.

Dabar aš jau žinau, kad normalu tapti priklausomu visuomenėje, kurioje priklausomybę sukeliančios medžiagos, t.y. narkotikai, yra pardavinėjami tiesiog maisto prekių parduotuvėje.

Kodėl mes nesakome “saikingai rūkantis” arba “saikingai uostantis kokainą”?

Kalbant apie kitas psichoaktyvias medžiagas, mes esame mokomi jų vengti, kaip maro, kai tuo tarpu didžiausią žalą darantį narkotiką alkoholį mes giname sakydami “saikingai geriant – nekenkia”. Kažkaip mes suvokiame, kad kartais susileisti heroino nereiktų, o vat alkoholio kartais išgerti tai jau nieko tokio.

Realybė yra tokia, kad Jungtiniu Tautų duomenimis 2021 metais apie 275 milijonai žmonių vartojo nelegalius narkotikus: 62 milijonai vartojo opioidus – heroiną, morfiną ir t.t., tačiau tik 36 milijonai buvo priklausomi nuo nelegalių narkotinių medžiagų bendrai sudėjus. Taigi taip primetus, iš 275 milijonų draudžiamus narkotikus vartojančių žmonių tik apie 13% turi išsivysčiusią priklausomybę. Visi likę 239 milijonai draudžiamus narkotikus vartoja „saikingai“, kad ir kaip tai keistai skambėtų tavo ausiai.

Kai kalba pereina prie nelegalių narkotikų, mums liežuvis neapsiverčia pasakyti “normalus kokaino vartotojas” – nors tokių pas mus yra pilna ir garantuoju – jų yra tavo draugų ar kolegų tarpe. Tačiau kalbant apie alkoholį, viskas yra visiškai priešingai. Norime save priskirti prie normalių. Mes nenorime pripažinti esą narkotikų vartotojai, kaip visi kiti.

Kai žmogus tampa priklausomas nuo heroino – mes aiškiai suprantame, kad taip atsitiko dėl heroino. Tačiau, kai žmogus tampa priklausomas nuo alkoholio – mes apkaltiname patį žmogų. Mumyse yra milžiniškas pasipriešinimas idėjai, kad kažkas gali būti negerai su tuo “normaliu” alkoholiu.

Ir jeigu tau bus aiškiau suprasti, tai kalbant žargonu: “alkoholikas” ir yra “narkomanas”. Skirtumas tik tas, kad vienas priklausomas nuo legalaus narkotiko, o kitas nuo nelegalaus.

Išvada: Saikingas gėrimas Egzistuoja lygiai tiek pat, kiek egzistuoja saikingas narkotikų vartojimas.

Aš galiu daryti prielaidą, kad jeigu tu skaitai šį straipsnį – tu norėtum pakeisti savo santykį su alkoholiu. Norėtum kad jie būtų sveikesni, o tu jaustumeisi geriau. Priklausomai nuo to, kokia yra tavo situacija, tu gali norėti tiesiog gerti mažiau, tapti vėl normaliu geriančiuoju arba galbūt tu jau aiškiai žinai, kad nori mesti gerti visiškai, tačiau nežinai, kaip pasiekti ilgalaikių rezultatų, nes viskas ką iki šiol darei – nepasiteisino.

Žinok, tai, kad tu ėmei skaityti ir ieškoti informacijos, yra labai gera pradžia. Jeigu skaitai angliškai – Amazon yra šimtai knygų apie priklausomybes (tikiuosi greitai paviešinsiu savo favoritų TOP10) arba tiesiog išbandyk 30-ies dienų be alkoholio iššūkį.

Ir tau visai nereikia laukti momento, kada tu jau sau pasakyti “aš jau alkoholikas, man reikia mesti gerti”. Tau visiškai nereikia pasiekti jokio dugno. Jeigu tu labai nori įsivertinti savo situaciją, paprasčiausiai įsivaizduok skalę nuo 1 iki 10. Bet koks tavo įvardytas skaičius tinkamas pokyčiams. Jei tau kyla bent menkiausios abejonės dėl savo gėrimo įpročių – tu turi pilną teisę ŠIANDIEN keisti savo kryptį. Tiesiog taip paprastai. Paimi ir šūrini į priešingą pusę.

Greičiausiai nėra “saikingai geriančiųjų” ir “alkoholikų” – tiesiog mes visi esame vienoje valtyje. Dauguma jau senai jei ne fiziškai, tai emociškai ar dvasiškai priklausomi nuo penktadieninės taurės vyno.

Dalinuosi naudingu ir labai aiškiu TED talk įrašu. Jei supranti angliškai – pažiūrėk. 👇