Mano rankoje Michael Pollan knyga “Kaip pakeisti protą”. Tai yra ta knyga, kurią rekomenduoju visiems, dėl bendro išprusimo, kad nebūtumėt, kaip mano didžiai gerbiama mama, kuri šventai tiki, kad paragavus LSD arba haliucinogeninių grybų, ilgai netrukus gyvenimas baigsis kur nors tabore. Psichodelikai Lietuvoje yra nelegalūs. Todėl NE, man nepavyko jų išbandyti. 🤭 Tačiau girdėjau pletkus (o jei neironizuojant, tai šaltinių yra labai daug), kad Anoniminių Alkoholikų įkūrėjas Billas Wilsonas metė gerti būtent psichodelinių kelionių dėka.
truputis intriguojančios istorijos
Ar žinojai, kad jis pats sau sukėlė mistinę būseną suvartojęs vaistinės šunvyšnės, tiksliau iš šio augalo išgaunamo haliucinogeninių savybių turinčio alkaloido, kuris 1934 metais jam buvo paskirtas Towsono ligoninėje? Ne daug kas tada žinojo, kad dvasinį nušvitimą, kuris lėmė atsidavimą “aukštesniajai jėgai” ir po kurio atsirado pati draugija, sukėlė būtent psichodelinė kelionė.
Praėjus dvidešimčiai metų po šio įvykio, Billas W. ėmė domėtis ar naujasis sintetinis LSD irgi gali sukelti tokį nušvitimą ir padėti išgyti nuo alkoholizmo. Jis susisiekė su gydytoju Sidney Cohenu, kuris nuo 1955 metų eksperimentavo su LSD Sandoz vaistais ir pats išbandė keletą sesijų, po kurių jis įsitikino, kad vaistas tikrai sukelia tą dvasinį nušvitimą, kuris būtinas norint išgyti nuo priklausomybės. Billas W. buvo tikras, kad AA galėtų pradėti taikyti LSD terapiją , tačiau jo kolegos draugijos valdyboje griežtai tam nepritarė – esą pradėjus alkoholikus gydyti psichiką keičiančiomis medžiagomis bus suterštas geras draugijos vardas ir reputacija. Tarp Wilsono ir valdybos ėmė kilti kivirčai. 1958 m. Wilsonas ilgame laiške Cohenui gynė savo narkotikų vartojimą ir netrukus pasitraukė iš AA valdymo, kad galėtų laisvai atlikti savo eksperimentus.
“Esu įsitikinęs, kad LSD eksperimentai man labai padėjo. Man atrodo, kad sustiprėjo spalvų ir grožio suvokimas, kurį beveik sunaikino mano depresija.”
Wilsonas 1957 m. laiške rašytojui ir filosofui Džeraldui Herdui.
Ką sako mokslininkai?
Buvo atlikta daugybė tyrimų ir meta-analizių, dauguma jų, priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, parodė stulbinančiai gerus ir intriguojančius rezultatus.
1950 – 1970 metais tūkstančiai priklausomų nuo alkoholio žmonių buvo gydomi LSD ir kitais psichodelikais.
Anuomet buvo laikoma, kad ši terapija yra pakankamai efektyvi, kad taptų normaliu priklausomybės gydymu metodu Kanadoje. Klinikinės ataskaitos spinduliavo entuziazmu, nors dauguma oficialių tyrimų buvo prastai planuojami ir dar prasčiau kontroliuojami. Rezultatai buvo įspūdingi, kai tyrimus atlikdavo psichodelikams prijaučiantys terapeutai (ypač patys išbandę LSD) ir žymiai prastesni vykdant nepatyrusiems tyrėjams, mat šie itin dideles dozes psichodelikų pacientams duodavo nekreipdami dėmesio į tokius reikšmingus veiksnius kaip tinkamos aplinkos sukūrimas ir nuteikimas.
Daugiau aiškumo atsirado tik 2012 metais išanalizavus šešių geriausių atitiktinių imčių tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo daugiau nei penki šimtai pacientų. Išvada: nuo vienos LDS dozės pasireiškia statistiškai patikimas ir kliniškai reikšmingas polinkis vartoti mažiau alkoholio, o poveikis trunka iki 6 mėnesių. Autoriai savo išvadose taip pat rašo, kad “atsižvelgiant is į tai, kaip sėkmingai LSD gali būti naudojamas norint sumažinti alkoholio vartojimą – keista, kad šis gydymas iki šiol nėra taikomas.”.
Nuo tada psichodelikai terapijoje naudojami kukliais, tačiau daug vilčių teikiančiais žingsneliais. Universitetinių tyrimų yra atliekama vis daugiau, na o ir pogrindis tikrai nesnaudžia.
Kur yra psichodelikų paslaptis?
Psichodelikų poveikis pirmiausia pasireiškia agonizuojant serotonino receptorius smegenyse, todėl keičiasi suvokimas, nuotaika ir pažinimas. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali turėti terapinį potencialą gydant įvairias psichikos sveikatos būkles, įskaitant depresiją, nerimą ir potrauminio streso sutrikimą.
Manoma, kad priklausomybės kontekste psichodelikų poveikis pasireiškia tuo, kad jie suardo nusistovėjusius mąstymo ir elgesio modelius, palengvina introspekciją ir skatina dvasinius ar mistinius išgyvenimus, kurie gali lemti gilias įžvalgas ir asmeninę transformaciją ir pagerinti emocinį apdorojimą.
Šios medžiagos gali padėti žmogui susidurti su pagrindinėmis traumomis, pakeisti jų santykį su priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ir ugdyti ryšio ir tikslo jausmą. Be to, įrodyta, kad psichodelikai didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) – baltymo, kuris atlieka svarbų vaidmenį sinapsinio plastiškumo ir kognityvinių funkcijų srityje – kiekį.
“Psichodelikai gali pakeisti savo gyvenimo istorijos ir aplinkos – nesvarbu, kokio sunkumo ar skausmingumo – vertinimą. Jei priklausomybė reiškia radikaliai susiaurėjusį požiūrį į gyvenimą, elgesio modelį ir emocijų spektrą, psichodelinė kelionė turi potencialo panaikinti tuos suvaržymus, suteikti žmonėms galimybę pasikeisti perkuriant ir praturtinant savo vidinę aplinką”, savo knygoje rašo M. Pollan.
Jeigu tau pasirodė įdomu, pažiūrėk du šiuos filmus, abu jie Netflixo. Pirmasis yra Fantastic Fungi.
Antrasis How to Change Your mind.
Kokia yra psichedelinės psichiatrijos ateitis?
Tikiu, kad labai šviesi. Jau dabar yra dedamos milžiniškos pastangos, tokių žmonių, kaip George’as Goldsmith’as ir Jekaterina Malievskaja, kad psilocibino terapija būtų įteisinta Europos Sąjungoje. Kažkur tikrai skaičiau, kad Harvardas jau į pasaulį išleido pirmuosius apmokytus psichedelikų terapeutus – vedlius, o Goldsmitas jau yra surinkęs lėšų psichedelinių gydymo centrų tinklo kūrimui.
Bet visų pirma, psichodelikus teks perrengti kitais drabužiais, kad visuomenė negalvotų, kad tai yra pasilinksminimams skirti narkotikai.
Nepaisant daug žadančių rezultatų, psichodelikų naudojimas gydant priklausomybę nėra vien rožėm klotas. Reguliavimo kliūtys, stigma ir susirūpinimas dėl saugumo bei piktnaudžiavimo potencialo tebėra rimtos kliūtys platesniam pripažinimui ir įgyvendinimui. Be to, gilus ir dažnai nenuspėjamas psichodelinės patirties pobūdis reikalauja kruopštaus pasirengimo, priežiūros ir integracijos, kad būtų maksimaliai padidinta terapinė nauda ir sumažinta rizika.
Jei tave sudomino psichodelikai
Jei skaitysi knygą ir permesi akimis filmus ir nejučia būsi užburtas tos visos magijos – žinok kelis dalykus:
- Nedaryk to vienas namuose. JOKIAIS BŪDAIS.
- Tai yra nelegalu.
- Tam, kad kelionė būtų gera, privalai sukurti tam tinkamas sąlygas, aplinką ir aplinkybes. Nusiteikimas ir aplinka yra svarbiausi šio proceso elementai.
- Atlik namų darbus ir viską išsiaiškink: tarsi ruoštumeis savo vestuvėms arba vairavimo egzaminui ir instruktuok žmogų, kuris su tavimi bus. Psichodelikai dėl to ir buvo uždrausti, nes žmonės juos ėmė vartoti labai neatsakingai.
- Nebandyk slapta psichodelikais pavaišinti savo priklausomo artimojo – tai bus katastrofa.
IŠvados
Psichodelikai yra kur kas daugiau negu vien narkotikas. Visa ta patirtis, vaizdai, istorijos ir įžvalgos atsiradusios psichodelinės kelionės metu nėra apsvaigimo nuo cheminių medžiagų produktas. Visa tai gimsta iš žmogaus psichikos. Jei mes manome, kad verta analizuoti sapnus, fantazijas ir laisvąsias asociacijas, tuomet psichodelikų pateikta ryškesnė ir detalesnė medžiaga iš pasąmonės to verta dar labiau. Žmogaus psichikoje psihedelikai atveria naujus vartus.
Vis daugiau psichodelikų tyrimų suteikia naujų vilčių asmenims, kovojantiems su priklausomybe, ir suteikia naują požiūrį į psichikos sveikatos gydymą. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų išaiškinti veikimo mechanizmai ir optimizuoti terapiniai protokolai, psichodelikų potencialas katalizuoti gilų gydymą ir transformaciją yra neginčijamas.
Mes visi žinome, kad alkoholis mūsų psichikoje sukuria pragarą. Kas liečia psichodelikus, nuo labai senų laikų yra žinoma, kad jie žmogaus prote sukuria rojų.
*Šis įrašas sudarytas remiantis Michael Pollan knyga “Kaip pakeisti protą”.
