Tave kankina panikos atakos? Arba gal reguliariai vartoji alkoholį ir klausi savęs, kiek tai prisideda prie padidėjusio nerimo?
Alkoholis yra viena iš dažniausiai vartojamų psichiką veikiančių medžiagų visame pasaulyje – milijardai žmonių reguliariai mėgaujasi jo poveikiu. Nors tai dažnai siejama su atsipalaidavimu ir lengvesniu bendravimu, net ir nedidelis alkoholio vartojimas turi tamsiąją pusę, apie kurią daugelis žmonių gali ir nežinoti – jis gali sustiprinti nerimą ir sukelti panikos priepuolius.
Kas yra nerimas ir iš jo kylančios panikos atakos?
Nerimas yra normalus atsakas į stresą ar pavojų, kuriam būdingas baimės, nerimo ir nervingumo jausmas. Nors retkarčiais nerimas yra natūrali gyvenimo dalis, nuolatinis ar per didelis nerimas gali būti alinantis ir gali net prireikti profesionalios pagalbos norint jį suvaldyti.
Nerimo sutrikimai yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų, turinčių įtakos milijonams žmonių visame pasaulyje. Šie sutrikimai apima keletą skirtingų formų:
- įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą,
- panikos atakas,
- socialinį nerimo sutrikimą,
- specifines fobijas.
Jei jauti staigų, stiprų nerimą ir baimę, tai gali būti panikos priepuolio simptomai. Kiti simptomai gali būti: padažnėjęs širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, krūtinės skausmas ar pykinimas. Panikos priepuolis paprastai trunka nuo 5 iki 30 minučių. Jie gali išgąsdinti, tačiau nėra pavojingi ir neturėtų tau pakenkti.
Kaip prie to prisideda alkoholio vartojimas?
Vieno tyrimo duomenimis, 25 % žmonių, kurie kreipėsi į specialistus dėl panikos atakų, buvo priklausomi nuo alkoholio. Alkoholis veikia daugelį smegenyse esančių cheminių medžiagų, įskaitant GABA, serotoniną ir dopaminą, o kai šios cheminės medžiagos smegenyse pakinta, gali pakisti organizmo gebėjimai naviguoti kasdienėse situacijose. Alkoholis gali sukelti paniką dėl savo poveikio GABA cheminei medžiagai, kuri paprastai veikia atpalaiduojančiai. Nedidelis alkoholio kiekis gali stimuliuoti GABA ir sukelti atsipalaidavimo jausmą, tačiau gausus alkoholio vartojimas gali išeikvoti GABA ir sukelti didelę įtampą, nerimą ir panikos priepuolius.
Aš pati daug metų, nuo ankstyvos paauglystės turėjau nemigą, kurios pagrindas buvo nerimas. Ne vienerius metus vartojau antidepresantus arkliškomis dozėmis. Dažnai juos maišiau su alkoholiu, nes vienu metu mano miego kokybė buvo tokio tragiškumo, jog nemiegodavau ištisomis paromis. Prisimenu tą laikotarpį, kaip baisų sapną. Jis truko ilgai. Iki kol pastojusi mečiau gerti, tada mečiau antidepresantus ir dabar nei nemigos, nei nerimo neliko nei kvapo.
Taip, alkoholis tikrai yra nerimo ir iš jo kylančių panikos atakų katalizatorius. Kaip apmaudu – tai, ką naudojame nerimui malšinti, jį sustiprina kvadratu.
Ar panikos atakos yra priklausomybės ženklas?
Alkoholio vartojimo ir nerimo ciklas maitina pats save ir laikui bėgant verčia žmogų gerti dar daugiau, todėl galiausiai gali atsirasti priklausomybė. Jei tu vartoji alkoholį kaip savigydos būdą, tai gali greitai peraugti į rimtą problemą. Na, o jeigu tu reguliariai geri ir tavo alkoholio sukelti panikos priepuoliai tapo norma, tai jau yra priklausomybės požymis.
Ar panikos atakos praeis metus gerti?
Jeigu tu jauti padidėjusi nerimą ir panikos atakas ir galvoji, kad tai yra susiję su tavo alkoholio ar kitų medžiagų vartojimu – reiks net kelių mėnesių kol tavo organizmas sugrįš į normalią būseną. Nemalonūs pojūčiai gali būti netgi stipresni metus gerti ir reiks labai suimti save į rankas, kad nepasiduotum. Svarbiausia žinoti, kad tai normalu ir laikina.
Kokios kitos narkotinės medžiagos gali sukelti nerimą ir panikos priepuolius?
Stimuliantai: Narkotikai, tokie kaip kokainas, amfetaminas ir metamfetaminas, yra stiprūs stimuliatoriai, kurie gali padidinti širdies ritmą, kraujospūdį ir budrumą. Nors iš pradžių šie narkotikai gali sukelti euforijos ir pasitikėjimo savimi jausmą, jie taip pat gali sukelti stiprų nerimą, paranoją ir panikos priepuolius, ypač vartojant didesnes dozes arba ilgai.
Nors kanapės dažnai reklamuojamos dėl savo raminamojo poveikio, didelės jų dozės arba rūšys, kuriose yra daug tetrahidrokanabinolio (THC), kai kuriems asmenims gali sukelti nerimą ir paniką. Tai ypač būdinga pradedantiesiems vartotojams arba tiems, kurie turi polinkį į nerimo sutrikimus.
Haliucinogenai: Psichodeliniai narkotikai, tokie kaip LSD, psilocibinas (magiškieji grybai) ir MDMA (ekstazis), gali labai pakeisti suvokimą ir sąmonę. Kai kurie vartotojai praneša apie teigiamus išgyvenimus, tačiau kiti gali patirti didžiulę baimę, sumišimą ir paniką, ypač nepažįstamoje ar chaotiškoje aplinkoje.
Sintetiniai kanabinoidai, dažnai parduodami kaip “sintetinė marihuana” arba “Spice”, yra laboratorijoje pagaminti junginiai, skirti imituoti THC poveikį. Tačiau šios medžiagos gali būti daug stipresnės ir nenuspėjamos, todėl gali sukelti stiprų nerimą, paranoją ir panikos priepuolius.
Benzodiazepinai yra vaistų, paprastai skiriamų nerimui, nemigai ir priepuoliams gydyti, grupė. Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę, o staigus šių vaistų vartojimo nutraukimas ar greitas mažinimas gali sukelti abstinencijos simptomus, įskaitant nerimą, panikos priepuolius, sujaudinimą ir net traukulius.
Opioidiniai vaistai, įskaitant receptinius vaistus nuo skausmo, tokius kaip oksikodonas, ir nelegalias medžiagas, tokias kaip heroinas, gali sukelti atsipalaidavimo ir euforijos pojūtį. Tačiau opioidų vartojimas taip pat gali slopinti kvėpavimą, kuris gali sukelti paniką ar nerimą, ypač perdozavimo metu arba vartojant kartu su kitomis medžiagomis.
Kofeinas yra stimuliatorius, kurio yra kavoje, arbatoje, energetiniuose gėrimuose ir kai kuriuose vaistuose. Jautriems asmenims didelės kofeino dozės gali sukelti nerimą, drebulį ir panikos priepuolius, ypač kai jo vartojama per daug arba kai jį vartoja asmenys, turintys polinkį į nerimo sutrikimus. Tam, kad kava neturėtu šio nepageidaujamo poveikio, reiktų apsiriboti tik 2 puodeliais per dieną.
Taip išeina, kad beveik viskas, kas stimuliuoja mūsų nuotaiką.
Ką daryti, kad panikos atakos atsitrauktų?
Jei tave ištiko alkoholio sukeltas panikos priepuolis, svarbu kuo greičiau imtis veiksmų, kad nusiramintumėte. Visų pirma, laikytis kvėpavimo taisyklės įkvėpk ir iškvėpk 8 kartus per minutę. – ji man visada labai padeda. Giliai ir lėtai įkvėpk. Sulaikyk kvėpavimą 7 kartus. Iškvėpk 8 kartus. Tada stenkis nukreipti dėmesį į išorinį pasaulį: laikrodį, judrią gatvę, žmones, į bet kokias smulkmenas.
Nors ir svarbu išmokti suvaldyti panikos atakas, taip pat svarbu pripažinti suvokti savo situaciją ir jaučiamą baimę. Nesvarbu, kokia ji būtų. Pripažinus ją, padėsi savo protui suprasti, kas vyksta ir kad suvoktum, jog situacija praeis. Svarbiausia neįaudrinti atakos dar labiau tokiomis mintimis, kaip: “aš mirsiu” arba “negaliu to ištverti”. Vietoj to reikia sau siųsti kur kas pozityvesnę mintį: “aš žinau iš ko tai kyla”, “tai netrukus praeis”, “man niekas negresia”. Iš tiktro – panikos atakos nėra mirtinos.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai, žinoma, reikia mažinti vartojamo alkoholio kiekius ir visas kitas psichiką veikiančias medžiagas – ypač jei žinai, jog būtent dėl jų tau kyla šie priepuoliai. Išmėgink atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar progresuojantis raumenų atpalaidavimas, kad sumažintum nerimo jausmą ir paskatintum ramybės pojūtį. Na žinoma, rūpinkis savo fizine sveikata: tinkamai miegok ir maitinkis, užsiimk fizinėm veiklom, daugiau būk gamtoje.
Išvados
Aš pati esu gyvas pavyzdys, kad nerimas ir panikos atakos, kurios atrodė neatskiriama mano dalis, tarsi tapatybė, dingsta tiesiog metus gerti. Todėl tikrai siūlau iš šalies įvertinti savo gėrimo įpročius ir galimas sąsajas su nerimu ir panikos atakomis.
