Visuomeniniuose renginiuose, šventiniuose paminėjimuose ir atsitiktiniuose susitikimuose gėrimams dažnai tenka pagrindinis vaidmuo. Reikia pripažinti, kad mums, bandantiems nebegerti arba gerti mažiau, tokiose situacijose gali būti sudėtinga. Nealkoholinis gėrimas rankoje gali būti išeitis, tačiau jeigu tu paklaustum kur nors blaivininkų forume ar tu gali išgerti 0,0 alaus su bičiuliais – tau griežtai būtų pasakyta, kad NE.
Aš nebūčiau tokia kategoriška. Manau, kad kai kurie metantieji gerti tikrai gali mėgautis nealkoholinių gėrimų teikiamais privalumais ir tik kai kurie, gerai įvertinę savo vidinę būseną turėtų rinkis neutralesnes alternatyvas.
Kodėl reikia labai gerai įvertinti savo pojūčius, mintis ir emocijas prieš renkantis 0,0 gėrimą?
Kai kurie jau žino, kai kurie dar ne, tačiau impulsai ir troškimai išgerti yra neurologiniai signalai mūsų smegenyse nulemti tam tikrų dirgiklių esančių mūsų aplinkoje.
Trigeriai – tai dirgikliai ar situacijos, kurios sukelia prisiminimus ar emocijas, susijusias su alkoholio vartojimu praeityje, ir gali sukelti potraukį ir atkrytį.
Šie dirgikliai gali būti labai skirtingi skirtingiems asmenims ir gali apimti socialinę aplinką, emocijas ar net tam tikrus skonius ir kvapus.
Kaip tai vyksta?
Alkoholis skatina dopamino, neurotransmiterio, dėl kurio jaučiamės gerai, išsiskyrimą. Tai normali reakcija. Tačiau reguliariai vartojant alkoholį smegenys pripranta prie didelio šio “laimės hormono” kiekio. Be šios medžiagos staiga pasijuntame prislėgti. Liūdni. Tušti.
Logiška, kad imame trokšti alkoholio, nes norime vėl jaustis gerai. Prisimename visus tuos kartus, kai ši medžiaga suteikė būtent tokį jausmą. Šis reiškinys vadinamas priklausomybės atmintimi.
Tačiau tau dar ne viskas. Laikui bėgant mūsų smegenyse pradeda kurtis daugiau receptorių, reaguojančių į priklausomybę sukeliančią medžiagą, todėl jos gali išskirti dar daugiau dopamino. Augant šiai priklausomybės atminčiai, ji pradeda kurti asociacijas.
Mus supantys dalykai, pavyzdžiui, praėjus pro barą, išgirdus atidaromą butelį ir taip, išgėrus kažką, kas skoniu ar išvaizda primena alkoholį, gali sukelti didelį jo troškimą. Net jei jame nėra jokio alkoholio.
Deja, kol kas nėra būdo ištrinti šios priklausomybės atminties. Smegenys to niekada nepamirš. Tačiau šiandien jau yra aišku, kad mūsų smegenys pasižymi neuroniniu plastiškumu ir mes galima sukurti daug naujų jungčių, kurios kuo puikiausiai gali veikti greta senųjų.
Visų pirma, Nealkoholiniai gėrimai gali turėti alkoholio
Taip, ne kiekvienas nealkoholinis gėrimas yra visiškai be alkoholio. Kai kuriuose gėrimuose vis dar yra nedideli jo kiekiai. Jo skonio galite ir nepajusti. Galite jo nejausti. Tačiau to pakanka, kad sukeltų atkrytį.
Visų antra, buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad net ir neturintys alkoholio alkoholinių gėrimų analogai gali duoti neigiamų rezultatų.
Išanalizavus 4045 atvejus, paimtus iš 10 tyrimų (žodžiu buvo atlikta meta-analizė), paaiškėjo, kad alkoholio vartojimo sutrikimą turintiems pacientams pavartojus nealkoholinių gėrimų padidėja potraukis ir noras gerti. Potraukio padidėjimas koreliuoja su priklausomybės nuo alkoholio sunkumu.
Ir čia yra ta vieta, kur alkoholio reklamos reguliavimas turėtų skirti papildomo dėmesio. Jeigu reklamos draudimo kritikai sako, kad reklamos draudimas nesumažino alkoholio vartojimo – tai nealkoholinių gėrimų reklama, tikrai prisideda prie to, kad bandantys mesti gerti – grįžtų į lojalių klientų ratą.
Nealkoholinių gėrimų privalumas
Žinai kas įdomu? Buvo nustatyta, jog jeigu integruoti į renginius nemokamus nealkoholinius gėrimus – tai drastiškai sumažina alkoholinių gėrimų vartojimą. T.y. žmonės yra linkę rinktis nealkoholinius gėrimus, jeigu tokia galimybė yra. Taigi nealkoholinių gėrimų tiekimas gali būti strateginė galimybė sumažinti alkoholio vartojimą tarp per daug geriančių žmonių. Išbandyk tai per kokią didesnę savo šeimos šventę – įsitikinsi, kad ne visi žmonės geria tam, kad prisigerti. 😂🤭
Išvados
Jei atvirai, aš dar nesu sutikusi žmogaus nei savo pažystamų rate, nei tarp savo klientų, kurie būtų pasakę: “Pradėjau vėl gerti, po to kai išgėriau nealkoholinio alaus”. Todėl asmeniškai aš, būčiau linkusi manyti, kad susilaikymas nuo nealkoholinių gėrimų yra labiau padidinto atsargumo priemonė, ypatingai jautriems žmonėms ir gal būt pačioje ankstyvoje blaivybėje. Visada atmink, kas liečia tavo blaivybę – atsarga tikrai gėdos nedaro.
Tačiau ir čia, reikia suprasti, kad kas vienam yra dirgiklis – kitam visiškai tokiu gali ir nebūti. Aš geriu nealkoholinius alkoholinių gėrimų analogus ir tikrai negalvoju apie juos kaip apie alkoholį. Jie man nesukelia jokių asociacijų. Man tai lygiai tas pats, kas gerti arbatą ar apelsinų sultis.
Todėl svarstantieji ar nealkoholinis gėrimas yra jiems tinkama alternatyva naviguoti socialinėse situacijose, metantieji gerti žmonės turi nepamiršti galimų dirgiklių ir atitinkamai įsivertinti savo rizikas. Vieniems tam tikri skoniai ar ritualai gali priminti gėrimo laikus, jie gali imti netikėtai romantizuoti juos ir įsivelti į sunkiai suvaldomus pašnekesius su savimi apie tai, kokia puiki mintis būtų viską pakartoti. O tai tikrai yra labai labai bloga mintis…
