Džinas, garsėjantis aromatingu kadagio uogų ir augalinių medžiagų mišiniu, jau seniai užima garbingą vietą spiritinių gėrimų pasaulyje. Tačiau vis labiau populiarėjant nealkoholinių gėrimų judėjimui, kyla ir nauja nealkoholinių džinų banga, žadanti pažįstamus skonius be alkoholio. Žiauriai keista, tačiau google paieškoje nealkoholinis džinas yra ieškomas bene dažniausiai iš visų nealkoholinių gėrimų. Todėl negaliu praleisti progos ir pašniukštinėti, kodėl jis toks populiarus.
Prisiduodu: nereklamuosiu jokių brendų, nes už šio įrašo atsiradimą, man nieks nesumokėjo 😂😂😂. Tad geriausią džino nealkoholinį analogą teks atrasti patiems. Pasaulyje jų jau yra daugiau nei 65 rūšių.
Šiek tiek apie kilmę
Džino istorija prasidėjo viduramžių Europos vaistinėse. Iš pradžių džinas buvo sumanytas kaip vaistinis preparatas (kaip jau aišku,vos ne visos narkotinės medžiagos gimė kaip vaistai, o paskui buvo pradėti vartoti pramogai), – kadagių spiritą visame žemyne gamino vienuoliai ir alchemikai.
Džinas, tuomet vadintas “jenever”, pirmiausia buvo skirtas pasinaudoti gydomosiomis kadagio uogų savybėmis, kurios, kaip tikėta, gali padėti gydyti pačius įvairiausius negalavimus.
XVII a. per Aštuoniasdešimties metų karą, kai Olandijoje kovoję britų kariai susidūrė su jeneveru ir šio spirituoto gėrimo istorija pasikeitė visiems laikams. Britai pastebėjo, kad olandų kariai prieš mūšį gurkšnojo šį stiprų alkoholį, kuris, kaip tikėta, stiprino jų drąsą (todėl atsirado terminas “olandiška drąsa”).
Grįžę į Angliją kariai parsivežė šio kadagiais pagardinto spirito ir netrukus prasidėjo džino mada.
Londonas tapo džino epidemijos epicentru. Jis buvo pigus, o dėl paplitusio vartojimo ir kartais sukeliamų socialinių problemų šis gėrimas buvo meiliai vadinamas “Motinos griuvėsiais”.
XIX a. buvo pradėta steigti aukštos kokybės džinų distiliavimo gamyklas, kurios pirmenybę teikė grynumui ir skoniui. Įdiegus kolonėlinį distiliatorių, distiliavimo procesas tapo daug švaresnis ir tobulesnis. Plintant britų kolonializmui, plito ir džinas, kuris rado puikų partnerį toniką! Gėrimą, kurį britų karininkai tropinėse kolonijose vartojo kovai su maliarija.
Nealkoholinis džinas
Džinas, turtingą šimtmečių istoriją turintis alkoholinis gėrimas, laikui bėgant patyrė daugybę transformacijų. Tačiau nealkoholinis džinas yra palyginti naujas produktas rinkoje. Jo atsiradimą galima paaiškinti didėjančia nealkoholinių alternatyvų paklausa ir gėrimų bendrovių, siekiančių patenkinti šią tendenciją, gausa.
Nealkoholinių gėrimų populiarumo augimas atspindi platesnio masto visuomeninius pokyčius, susijusius su sveikesniu gyvenimo būdu ir sąmoningu vartojimu.
Todėl alkoholio industrijai teko pripažinti, kad reikia siūlyti nealkoholines populiarių spiritinių gėrimų, tokių kaip džinas, versijas, suteikiančias vartotojams galimybę rinktis jų vertybes atitinkančius gėrimus.
Nealkoholiniais džinsais siekiama perteikti tradicinių džinų aromato esmę ir sudėtingumą be alkoholio. Šiose alternatyvose dažnai akcentuojami kadagiai, citrusiniai vaisiai ir kitos žolelės, kad būtų imituojamas jų alkoholinių analogų skonio profilis, idealiai tinkantis tiems, kurie ieško šio skonio be alkoholio.
kaip gaminamas nealkoholinis džinas?
Medžiagų pasirinkimas: bet kurio džino, alkoholinio ar nealkoholinio, pagrindą sudaro pasirinktos augalinės medžiagos. Kadagio uogos yra pagrindinė sudedamoji dalis, suteikianti tipišką džino skonį. Be kadagio, į džiną galima įtraukti daugybę kitų augalinių medžiagų, pavyzdžiui, kalendros sėklų, angelikos šaknų, citrusinių vaisių žievelių ir kitų egzotiškų ingredientų, kad būtų sukurtas unikalus skonio profilis.
Ekstrakcija: pasirinktos augalinės medžiagos ekstrahuojamos, kad išsiskleistų jų skonis. Dažnai jie mirkomi vandenyje, panašiai kaip gaminant koncentruotą arbatą. Šiame etape nėra alkoholio, kuris turėtų natūraliai išskirti aromatus, todėl ekstrakcija yra labai svarbus etapas norint išgauti tvirtą augalinį charakterį.
Distiliavimas: kai kurie nealkoholiniai džinai distiliuojami naudojant specialią įrangą, veikiančią žemesnėje temperatūroje. Šis metodas, vadinamas vakuumine distiliacija, leidžia užfiksuoti subtilius aromatus ir skonius nenaudojant alkoholio.
Maišymas: paruošus atskirus augalinius ekstraktus, jie kruopščiai sumaišomi. Šiam etapui reikia meistro įgūdžių, kad galutinis produktas būtų subalansuotas, gilus ir atitiktų norimą skonio profilį.
Filtravimas: sumaišytas mišinys filtruojamas, kad būtų pašalintos visos kietosios dalelės, todėl gaunamas skaidrus ir švarus spiritas.
Išpilstymas į butelius: galiausiai nealkoholinis džinas išpilstomas į butelius, uždaromas ir paruošiamas platinti. Kai kurie prekių ženklai šiame etape gali pridėti natūralių konservantų, kad pailgintų produkto galiojimo laiką, nes konservantų nėra.
Kaip pasirinkti nealkoholinį džiną
Kaip ir alkoholinio džino, nealkoholinio džino esmė slypi jo augalinėse medžiagose. Peržiūrėkite sudedamųjų dalių sąrašą ir atkreipkite dėmesį į kadagius kaip pagrindinę sudedamąją dalį, kurie yra džino skonio požymis. Be to, atkreipkite dėmesį į kitus naudojamus augalinius ingredientus. Ar jums labiau patinka citrusinių vaisių ar žolelių skonis?
Kadangi nealkoholinių spiritinių gėrimų kategorija dar tik formuojasi, naudinga atsižvelgti į atsiliepimus ir recenzijas apie įvairius prekės ženklus. Žinomi alkoholinių spiritinių gėrimų pasaulio vardai, kurie yra pradėję siūlyti nealkoholinius gėrimus, gali suteikti tam tikrą kokybės garantiją, tačiau nevenkite ir mažesnių prekių ženklų, kurie gali būti naujoviški.
Apsvarstykite, kaip planuojate naudoti nealkoholinį džiną. Jei tai bus daugiausia kokteiliai, galbūt ieškosite ryškesnio skonio, kuris galėtų atsiskleisti maišant. Tačiau jei ketinate gaminti paprastą džiną su toniku, geriau rinktis labiau subalansuotą ir subtilesnį variantą.
Išvados
Nealkoholiniu džinu galima mėgautis įvairiais būdais: gerti gryną, maišyti su tonizuojančiu vandeniu ar įmaišyti į kūrybiškus kokteilius. Dėl savo universalumo džinas puikiai tinka tiek neįpareigojantiems susibūrimams, tiek rafinuotoms progoms, nes tinka asmenims, ieškantiems alternatyvų be alkoholio, tačiau nenusileidžiantiems skoniui ar patirčiai.
Taip, nealkoholinis džinas turi ir minusą. Jis yra labai brangus, todėl priskirčiau jį premium klasės gėrimams. Ir taip tikrai yra ne todėl, kad gamintojai nori jus apiplėšti, taip yra todėl, kad gaminant šiuos nealkoholinius spiritinius gėrimus, reikia tam tikrų įgūdžių, susijusių su naudojamų augalinių medžiagų subalansavimu, ne tik kiekiu, bet ir ekstrahavimo metodu. Gautas skystis yra sudėtingesnis nei tiesiog aromatizuotas vanduo (į kurį dažnai tiesiog įpilama esencijų) ir geriau nei pastarasis išsilaiko maišytuose gėrimuose.
Kol rašiau šį įrašą, pati sau pardaviau tą nealkoholinį džiną. 😂
