Šokiruojantis Metthew Perry gyvenimas, mirtis ir priklausomybė

Metthew Perry mirė per mano 36-ąjį gimtadienį. Spalio 28 dieną.

Šiaip, bendrai, mirtis nėra sukrečiantis dalykas. Jeigu tavo gimimą kažkas gali apspręsti, tai mirtis yra neišvengiama ir ją reiktų priimti, kaip labai natūralų dalyką, kuris nutinka absoliučiai visiems. Tačiau kai kurios mirtys yra ypatingai paliečiančios. Jos atsitinka gerokai per anksti. Pvz. Michael Jackson mirė būdamas 50 m., Whitney Houston 48 m. arba Amy Winehouse 27 m. Ir kai apie tai sužinai – tau netikėtai pasidaro liūdna, nes supranti, kad tie, per anksti mirę žmonės, dar galėjo padaryti dalykų, galėjo turėti prasmingų pokalbių, galėjo tiesiog būti.

Pernai išleistus Memuarus „Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas“ perskaičiau akimirksniu

Akivaizdu, kad ši knyga yra ypatinga. Visų pirma dėl to, kad serialas „Draugai“ dešimt metų buvo vienas populiariausių serialų televizijos ekranuose ir skaityti apie tai, kas buvo už kadro, buvo be galo įdomu. Visų antra, nepaisant Holivudo spindesio, Metthew Perry gyvenimas buvo tragiškas.

Jis puse savo gyvenimo praleido reabilitacijos centruose kovodamas su savo priklausomybe nuo alkoholio ir skausmą malšinančių vaistų. Jis turėjo tą patį užknisantį balsą galvoje, raginantį prisigerti, kaip aš.

Ir jeigu mes turime Eltono Johno daugiau nei 30 metų blaivybės istoriją, dėl kurios mes jį galime vadinti vilties švyturiu visiems kovojantiems su priklausomybėmis, tai Metthew Perry sugrąžina mus į realybę – priklausomybė yra velniškai sudėtingas reikalas ir net didžiausi pasaulio pinigai ar brangiausi specialistai nėra pajėgūs padaryti taip, kad tu taptum nebepriklausomas.

šokiruojantys faktai apie Metthew pakilimus ir nuopolius

Primą kartą alkoholio išgėrė būdamas 14 metų.
Išleido apie 9 milijonus USD priklausomybės gydymui.
Priklausomybės dinamika atsispindėjo per visus „Draugų“ sezonus. Kai jis buvo lieknas – vartojo opiatus. Kai stambus – vartojo daug alkoholio.
Jis reabilitacijos centruose gydėsi 15 kartų.
6000 kartų lankėsi AA susitikimuose.
Kartą buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje.
30 metų du kartus per savaitę lankėsi pas terapeutą.
60 kartų buvo gaivintas detoksikacijos centruose.
Net suvartodamas 1800 miligramų opiatų per dieną jis nebeapsvaigdavo.
2019 metais, plyšus storajai žarnai, 14 dienų praleido komoje, gydytojai jam dave 2% išgyvenimui.
Gydėsi hipnoze.
Kaip jis pats sako – blaivus buvo nuo 2001 metų. Tik per tą laiką buvo kokie 60 paklydimų.

Kodėl Metthew perry kelionė buvo tokia sunki?

Per pastaruosius keletą metų aš perskaičiau dešimtis memuarų, kuriuose skirtingi vyrai ir moterys pasakojo apie savo priklausomybes. Didžioji dauguma jų turi laimingas pabaigas, kurias vainikuoja dešimtys blaivaus gyvenimo metų. Metthew Perry savo knygoje tuo nepasigyrė. Nors aš, du blaivaus gyvenimo metus laikau milžinišku pasiekimu, daugumos skaitančių jo knygą, neapleis jausmas, kad jis visą savo gyvenimą kovojo su priklausomybe, kuri galų gale vis tik jį nužudė.

Knyga neatskleidžia daug faktų iš kurių būtų galima daryti solidesnes išvadas, tačiau iš jo papasakotos istorijos susidaro įspūdis, kad jis turėjo sudėtingų savęs vertinimo problemų ir jis niekada neprisiėmė atsakomybės už save ir savo poelgius. Jo beprotiškas santykis su reabilitacijos centrais, medikais, priklausomybių konsultantais, sponsoriais leidžia suprasti, kad jis, kažkur giliai širdyje tikėjo, kad kažkas kitas už jį turi atlikti visą sunkų darbą. Kažkas kitas turi padaryti jį nepriklausomu – bet ne jis pats.

Be jokios abejonės, jis labai norėjo pasikeisti. Galbūt labiau negu bet kas kitas šiame pasaulyje. tačiau tikrai per mažai tikėjo savimi.

Metthew senelis per visą gyvenimą neišgėrė nei lašo alkoholio ir jis mirė būdamas 96 metų. Taigi, jei ne priklausomybė – Metthew turbūt galėjo gyventi dar 40 metų. Įsivaizduok, dar beveik antra tiek, kiek nugyveno.

Kaip tyčia, nesenai kalbėjau su mama ir jai sakau:”Žinai, žmonės kurie daug geria, miršta vidutiniškai iki 55 metų. Tai reiškia, kad geriantieji savo gyvenimą vidutiniškai sutrumpina apie 23 metus.” Ji gyvena nedidelėje gyvenvietėje, todėl visi ten gyvenantys žmonės visus žino ir mama man sako: ”Tikrai taip ir yra. Visi kaime daugiau geriantys miršta kas 50-ies, kas 53-jų, kas 49-erių…jie gyvena tik tiek…”.

Mirtis ir priklausomybė eina išvien.

Visiems skubantiems sakyti, kad “Metthew gyvybė užgeso ne dėl perdozavimo ir t.t.”, tai atsakau, kad aš niekur ir nesakiau jog taip atsitiko. Kas nulėmė šią nelaimę mes gal būt sužinosime vėliau. Tačiau viena aišku, kad alkoholis, o juolabiau milžiniški kiekiai tablečių, kurias jis vartojo praeityje, padarė atitaisomos ir neatitaisomos žalos jo organizmui. Ir kai mums gydytojai praneša jog žmogus “mirė, nes sustojo širdis ar nuo vėžio” – visų pirma turime kelti klausimą, kas nulėmė šiuos organizmo susirgimus ir tada jau galime pasakyti, kad “mirė nes rūkė, mirė nes gėrė, mirė nes patyrė daug streso”.

Sustojusi širdis yra viso labo tik mygtukas… išjungęs mus iš gyvenimo, kurio nemokėjome teisingai gyventi.

pabaigai

Chandleris Bingas mirė.

Net jeigu dauguma žmonių jo kovos su priklausomybėmis nelaikys sėkminga, aš būčiau linkusi sakyti, kad jis yra pavyzdys vien jau dėl to, jog niekada nenuleido rankų. Jis nesuskaičiuojamą kiekį kartų atkrito ir vėl kėlėsi. Jis daug kartų vos nemirė anksčiau… Jis niekada nesiliovė kovojęs, todėl tikrai neturime teisės jo laikyti pralaimėjusiu.

Metthew mes visų pirma prisiminsime dėl jo jumoro ir vaidmens “Drauguose”. Tačiau savo memuaruose jis labai vylėsi, kad jį prisimins ir už jo darbus nuveiktus priklausomybių srityje.

Ačiū tau, Metthew, už priklausomybių stigmos mažinimą, pastangas normalizuoti priklausomybių suvokimą, už ištiestą ranką šimtams, o gal tūkstančiams žmonių, kuriems reikėjo pagalbos.