Menka savivertė, kurią kitaip galėtumėme pavadinti savigarbos stoka, yra plačiai paplitusi psichologinė problema, veikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji pasižymi neigiamu savęs suvokimu, dažniausiai kylančio iš tikėjimo, kad esi nepakankamai geras ar stiprus būti autentišku savimi tiek asmeniniame, tiek socialiniame gyvenime. Nors apie menką savivertę yra kalbama labai daug ir apie ją yra parašyta tikrai daug gerų darbų, tačiau apie tai, koks yra menkos savivertės ir priklausomybės ryšys yra užsimenama tik prabėgomis. Tačiau ryšys tarp savęs nuvertinimo ir noro prisigerti yra milžiniškas ir neabejotinas!
Šiandien trumpai aptarsiu šių dviejų reiškinių sudėtingą santykį ir apžvelgsiu, kokiu būdu menka savivertė gali atlikti lemiamą vaidmenį priklausomybės prevencijoje ir jos įveikime.
Pažeidžiama savivertė ir priklausomybė dažnai eina koja kojon ir pasižymi cikliškumu
Žmonės, kurie turi menkai išvystytą savivertę, yra dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis kaip būdu susidoroti su savo neigiamais jausmais ir išgyvenimais. Narkotikai, alkoholis ar net nuotaiką stimuliuojantis elgesys, toks kaip lošimai ar itin dažnas interneto naudojimas, gali laikinai suteikti palengvėjimą nuo emocinio skausmo, susijusio su menka saviverte. Tačiau šis palengvėjimas trumpalaikis ir dažnai lydimas kaltės ir gėdos, todėl savivertė su laiku ima pasiekti vis naujas žemumas. Dėl to žmogus gali dar labiau įnikti į piktnaudžiavimą, kad nuramintų savo emocines kančias. Ir taip užsisuka ratas, iš kurio norint ištrūkti reiks padirbėti su savo autentiškumo suvokimu.
Asmeniškai man, tai labai gerai pažįstama, nepaisant to, kad visada pasižymėjau gan geru savęs vertinimu. Kol vartojau alkoholį, aš itin dažnai jaučiau įtampą susijusią su savęs pozicionavimu ir negalėjau suprasti, kodėl net ir labai norėdama, neturiu pakankamai drąsos gyventi norimą gyvenimą, nesijaučiu ramiai būdama su savimi ar galinti pakelti nesėkmes.
Ir tik tada, kai aš visiškai išbraukiau alkoholį iš savo gyvenimo, aš suteikiau sau teisę gyventi laimingą gyvenimą. Tiesiog… savaime… atėjo suvokimas, kad mano gyvenime nebėra jokių ribų ar kliūčių ir kads ir ką bedaryčiau aš galiu suklysti, tai ne tik kad ne pasaulio pabaiga, bet būtina gyvenimo dalis.
menkos savivertės ir priklausomybės ryšys
- Kaip ir minėjau, savivertės stoka pasižymintys žmonės gali naudotis psichoaktyviomis medžiagomis ar emocijas stimuliuojančiu elgesiu, kaip priemone pabėgti nuo neigiamo savęs suvokimo ir skurdžios gyvenimo realybės. Ir išties, alkoholis veikdamas centrinę nervų sistemą trumpam gali išjungti jausmus, todėl tai tikrai kažkam gali pasirodyti kaip tinkama alternatyva.
- Žmonės, kurie save nuvertina, dažnai ieško išorinio patvirtinimo ir pripažinimo, norėdami kompensuoti vidinio nepakankamumo jausmus. Jeigu jie įsilieja į kompaniją, kuriai yra būdinga piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, jie gali laikytis įsikibę į juos, vien tam, kad pasijaustų vertinami ir priimti.
- Dažnai neišugdyta savivertė yra ta priežastis, kodėl žmogus negeba susidoroti su gyvenimo siunčiamais iššūkiais sveikais būdais. Jis galvoja, kad yra nepajėgus to padaryti. Vietoj tų problemų įveikimo jis pasirenka žalingą elgesį, kad pasislėptų nuo emocinio skausmo ir užmaskuotų nesaugumo jausmą.
Ką daryti?
Visų pirma turbūt reiktų pripažinti, kad jei jauti jog šis įrašas apie tave, kad vis tik ryšys tarp tavo piktnaudžiavimo žalingu elgesiu ir menko savęs vertinimo vis tik yra. Jeigu tu priimsi sprendimą mažinti savo gėrimą, būtina ugdyti sveiką savivertę. Jei to nedarysi, paklydimų greičiausiai neišvengsi ir ilgalaikių rezultatų pasiekti nepavyks.
- Kokia galėtų būti specialistų pagalba? Psichoterapija, pvz., kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir dialektinė elgesio terapija (DBT). Šios technikos gali padėti tau atpažinti tave ribojančius įsitikinimus ir juos mokytis įveikti, išvystyti sveikesnius susidorojimo su aplinka mechanizmus ir ugdyti sveiką savivertę.
- Reiktų susikurti naują socialinį ratą, kuris nebūtų susietas su gėrimu ar vartojimu. Yra milijonai kitokių bendruomenių, kitokių laisvalaikio praleidimo būdų, kitokių savęs įtraukimo į socialinį gyvenimą variantų. Tikrai ne visi aplink geria. Tai padės pasijausti naudingu ir priimtu kur kas sveikesniais būdais.
- Reiktų imti labiau rūpintis savimi. Sportuoti, sveikiau maitintis, atrasti laiko kokybiškam poilsiui ir nepamiršti, kad esi nusipelnęs ar nusipelniusi save palepinti ir apdovanoti. Geras elgesys su savimi didina pasitenkinimą gyvenimu ir prisideda prie geresnio savo gyvenimo vertinimo.
- Reiktų į savo gyvenimą įtraukti įsisąmoninto dėmesingumo praktikas. Jos galėtų padėti greičiau atpažinti bei suvaldyti žalingas mintis ir netinkamą bendravimą su savimi.
- Atleisk sau. Savęs plakimas, kaltinimas, gėdinimas – tai tikrų tikriausia puota tavo menkai savivertei. Praeities pakeisti negali, tad neleisk jai trikdyti tavo dabarties.
blaivybė – tai kelionė, kurios metu tu mokaisi save mylėti tokį, koks esi ir mokaisi gyventi labai drąsų gyvenimą su visais savo netobulumais.
apibendrinant
Alkoholis, narkotinės medžiagos ar emocijas stimuliuojantis elgesys tikrai nepadeda sukurti tvaraus santykio su savimi ir tikrai jau neprideda meilės sau. Visa tai viso labo tik trumpam padeda pasislėpti.
Tačiau kodėl tiesiog neišspręsti problemos kartą į visiems laikams?
Jeigu tau norisi daugiau pasiskaityti apie savivertės ir savigarbos reikšmę tavo gyvenime, galiu parekomenduoti keletą knygų:
Christpoe Andre „Netobuli, laisvi ir laimgi“,
Kamal Ravikant „Mylėk save taip, lyg nuo to priklausytų tavo gyvenimas“,
Travisas Bradberry, Jeanas Greavesas ir Patrickas M. Lencioni „Emocinis intelektas 2.0„
