Meilė, kuri dažnai laikoma pačia giliausia ir galingiausia žmogaus patiriama emocija, yra nepaprastai panaši į priklausomybę tiek psichologiniu, tiek fiziologiniu lygmenimis. Nors gali atrodyti prieštaringa kažką tokio gražaus, kaip meilė, tapatinti su priklausomybe, tyrimai rodo, kad šios iš pažiūros skirtingos patirtys dalijasi tais pačiais sudėtingais neurocheminiais keliais ir elgesio modeliais. Šioje savo skiltyje bandysiu atsakyti į klausimą, kodėl meilė yra panaši į priklausomybę.
Helen Fisher, garsi antropologė, atliko išsamius meilės tyrimus
Naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), ji atskleidė, kad smegenų atlygio sistema yra labai aktyvi, kai žmonės yra įsimylėję. Įdomu tai, kad šie smegenų regionai taip pat aktyvuojami reaguojant į priklausomybę sukeliančias medžiagas ir nuotaiką stimuliuojantį elgesį. Meilė, ypač ankstyvosios romantiškos stadijos, skatina neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir norepinefrinas, išsiskyrimą. Šios cheminės medžiagos atlieka pagrindinį vaidmenį sukeliant malonumo, laimės ir pakvaišimo jausmus. Tie patys neurotransmiteriai aktyvuojasi, kai į mūsų kraują patenka pavyzdžiui alkoholis. Kadangi išgėrus paleidžiamų laimės hormonų kiekis yra ypač didelis – tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl psichoaktyvios medžiagos yra priklausomybę sukeliančios.
Kokie dar tyrimai atskleidžia panašią tiesą?
- Oksitocinas, paprastai vadinamas „meilės hormonu“, išsiskiria intymių akimirkų ir socialinių santykių metu. Emory universiteto neurologo Larry Youngo tyrimai parodė, kad oksitocinas ne tik stiprina emocinius ryšius, bet ir daro įtaką priklausomybei. Oksitocino vaidmuo skatinant socialinį prisirišimą yra panašus į tai, kaip priklausomybių turintys žmonės stipriai prisiriša prie savo pasirinktų medžiagų.
- Technologijų ir medicinos pažanga šiandien leidžia mokslininkams vizualizuoti smegenų veiklą realiu laiku. Dr. Lucy Brown, Alberto Einšteino medicinos koledžo neuromokslininkė, MRT tyrimų metu taip pat tyrinėjo įsimylėjusių žmonių smegenis. Jos tyrimai parodė, kad smegenų veiklos modeliai žiūrint mylimo žmogaus nuotrauką yra labai panašūs į tuos, kurie stebimi, kai priklausomybių turintys asmenys pamato psichoaktyvių medžiagų vaizdą.
- Meilės ir priklausomybės paralelės neapsiriboja neurochemija. Filosofas ir kognityvinių mokslų daktaras Brianas Earpas ištyrė „išsiskyrimo kančių“ sąvoką – reiškinį, kai skyrybos su partneriu yra lydimos kančių, dvejonių ir skausmo. Šios išsiskyrimo kančios turi stulbinančių panašumų su potraukiais ir kančia, kurią patiria priklausomi žmonės, kai jie ima mąstyti apie metimą vartoti ar gerti, arba kai negali gauti savo narkotikų.
Galbūt…
Abiem atvejais kaip ir supranti, kad santykiai jau senai nebeteikia džiaugsmo, yra sudėtingi, o kai kam netgi labai skausmingi ir tempiantys žemyn. Tačiau skyrybas atidėlioji, vis naiviai tikiesi, kad „o gal viskas pasikeis, gal dar galima kažkaip viską sutvarkyti“, nes juk kažkada senai senai viskas buvo taip gražu. Kažkas gal pergyvena, dėl to, ką apie juos pagalvos kiti arba jog geriau nesusiras, kad gal po skyrybų pasijaus kažko netekus, juk net ydinga rutina garantuoja mums saugumo ir komforto jausmą.
Ir net kai mes išsiskiriam su abiem šiais nelabaisiais, mums kurį tai laiką yra liūdna, pasitaiko atvejų, kai mes juos vėl įsileidžiame į savo gyvenimą pasitikrinimui ar viskas vis dar taip pat blogai.
Vieni visą gyvenimą gyvena niekam tikusiuose santykiuose tikėdami, kad nieko pakeisti negali, o kiti priėmę ryžtingus sprendimus tuos santykius nutraukia. Abiem atvejais santykių pabaiga reiškia tik viena- naują pradžią.
Pabaigai
Svarbu pažymėti, kad nors meilė ir priklausomybė turi panašumų, šie potyriai taip pat turi ryškių skirtumų. Meilė apima daugybę emocijų, įskaitant empatiją, užuojautą ir draugystę, kurių nėra priklausomybėje. Kokį produktą sukuria meilė ir kokį priklausomybė – apskritai net negalime palyginti, nes tai yra kardinaliai skirtingi dalykai. Kaip diena ir naktis.