Kai mes, vargais negalais, nukauname alkoholio priklausomybės demonus, kaip taisyklė, tą tuščia vietą užima kokios nors kitos priklausomybės. Kodėl? Na, metus gerti, mes atsisakom ne tik alkoholio. Mes atsisakom tam tikro gyvenimo būdo, tačiau vis dar turim tuos pačius socialinius, psichologinius ir emocinius įpročius, kuriuos sukūrė mūsų alkoholio vartojimas. Vis dėlto priežastys, kodėl mes gėrėme (stresas, trauma, vienatvė, nerimas) niekur nedingo. Be alkoholio, kuris slopindavo šiuos nepatogumus, smegenys ima ieškoti kito būdo, kuris užpildytų šią spragą. Šis komforto, užmaršties ar jaudulio ieškojimas dažnai veda prie naujų priklausomybių. Ir nors šios naujos manijos gali būti ne tokios destruktyvios kaip alkoholis, jos vis tiek gali smarkiai pakenkti mūsų gyvenimo kokybei.
Aš nesu išimtis. Mano gyvenimas buvo pilnas priklausomybių iki alkoholio ir tokiu pat išliko jo atsisakius. Visą mano gyvenimą priklausomybė keitė priklausomybę. Skirtumas tik tas, kad vienos man pakenkė mažiau, kitos daugiau. Vienas pakeisti buvo sunkiau, o kitas lengviau.
Nenustebk ir tu, kad tavo gyvenimą gali okupuoti kiti, ne itin vertingi įpročiai. Štai ko gali tikėtis:
Cukrus
Tai beveik universalu: kai kas nors nustoja gerti, atsiranda intensyvus potraukis cukrui. Iš pradžių tai atrodo keista – kodėl žmogus, kuris buvo priklausomas nuo alkoholio, staiga trokšta saldumynų, pyragų ar saldžių užkandžių? Tačiau už to slypi paprasta mokslo tiesa. Alkoholyje yra daug cukraus. Nors jo skonio galime ir nepajausti, mūsų organizmas pripranta prie nuolatinio gliukozės srauto. Kai nustojam vartoti alkoholį, cukraus kiekis kraujyje smunka ir smegenys ima šauktis pakaitalo.
Cukrus tampa lengviausiu ir prieinamiausiu sprendimu. Jis socialiai priimtinas, legalus ir greitai suteikia dopamino – to malonumo cheminio junginio, kurį alkoholiu gaudavai anksčiau. Tačiau šis nekaltas potraukis gali tapti priklausomybe. Emocinė cukraus priklausomybės pusė yra ne mažiau stipri. Žmonės ima vartoti saldumynus, kai patiria stresą, liūdi ar nuobodžiauja, imituodami tuos pačius modelius, kurie kažkada skatino jų alkoholio vartojimą.
Šviesioji pusė: Daugeliui žmonių cukraus vartojimas, ypač ankstyvose blaivybės dienose, yra nekenksmingas pereinamasis laikotarpis. Tai suteikia jų smegenims trokštamą atlygį, kol jie susikoncentruoja į sveikesnių įveikos mechanizmų kūrimą. Laikui bėgant svarbu atkreipti dėmesį į per didelio cukraus vartojimo keliamus pavojus ir palaipsniui sumažinti šį įprotį.
kofeinas
Kitas dažnas dalykas, kurio žmonės griebiasi atsisakę alkoholio, yra kofeinas, ypač kava. Jis, nors ir mažiau destruktyvus nei alkoholis, vis tiek yra psichiką veikianti medžiaga.
Kai kuriems žmonėms svarbu ne tik fizinis kofeino poveikis, bet ir psichologinis ryšys su ritualu ir stimuliacija.
Kaip ir alkoholis, kofeinas veikia neurotransmiterius smegenyse, padidindamas dopamino kiekį ir suteikdamas tą pažįstamą, nors ir laikiną, euforijos ir budrumo pojūtį. Netrukus vieno puodelio kavos nepakanka, o trys puodeliai tampa šešiais.
Nors saikingas kofeino vartojimas nėra pavojingas, per didelis jo vartojimas gali sukelti nerimą, nemigą, nervingumą ir net širdies problemas. Tam tikra prasme tai yra vieno tipo stimuliacijos pakeitimas kita, kuri per didelėmis dozėmis gali turėti pasekmių ir sutrikdyti sveikimo procesą.
Šviesioji pusė: Kava, arbata ar kiti kofeino turintys gėrimai gali tapti komfortiška blaivaus gyvenimo dalimi. Jie siūlo socialiai priimtiną stimuliantą, kuris daugeliui žmonių nėra toks pavojingas kaip alkoholis. Tačiau, kaip ir visada, svarbu viską daryti saikingai.
sportas
Iš pirmo žvilgsnio sportas atrodo sveikiausia priklausomybė, kurią žmogus gali išsiugdyti nustojęs vartoti alkoholį. Ir daugeliu atžvilgių taip ir yra. Sportas sukelia endorfinų pliūpsnį smegenyse, mažina stresą ir suteikia sveiką būdą išreikšti neigiamas emocijas. Daugelis žmonių mano, kad fizinis aktyvumas padeda jiems atkurti ryšį su savo kūnu, kuris buvo apleistas gėrimo laikotarpiu.
Tačiau sportas gali greitai virsti manija. Žmonės sveikimo procese kartais alkoholio priklausomybę pakeičia sporto priklausomybe. Noras valdyti kūną, siekti fizinio tobulumo arba „pabėgti“ nuo potraukių ar emocinio skausmo gali pastūmėti juos iki išsekimo ribos.
Kas prasideda kaip sveika rutina, virsta valandomis treniruočių, obsesiniu kalorijų skaičiavimu ar kraštutinėmis priemonėmis, pvz., per dideliu sportavimu, vedančiu prie traumų.
Šviesioji pusė: Sportas neabejotinai yra vienas iš geriausių būdų palaikyti fizinę ir psichinę sveikatą atsisakius alkoholio. Esmė – išlaikyti pusiausvyrą. Sveikos rutinos, pagrįstos savęs priėmimu, o ne bausme ar perfekcionizmu, gali padėti pasiekti ilgalaikę blaivybę ir gerovę.
Telefonas ir kitos skaitmeninės platformos
Ši priklausomybė yra koooosminė, nes ji taip paplitusi, kad sunku suprasti kur yra jos ribos – pradžia ir pabaiga.
Šiandien telefonas yra labiausiai prieinamas įrankis išsiblaškyti.
Daug kas metęs gerti labai greitai perkelia savo ydingą elgesį į socialinius tinklus, nuolatinį vaizdo įrašų, filmų ir serialų žiūrėjimą ar susirašinėjimus. Telefonas siūlo lengvą pabėgimą nuo savęs – jis visada pasiūlo pramogų, ryšių ir net pripažinimą.
Tačiau priklausomybė nuo telefono nėra tokia jau ir nekalta, kaip gali atrodyti. Ir su tuo kylančių problemų yra išties labai daug, kad man pavyktų viską aprašyti šiame įraše. Žmonės lengvai tampa priklausomi nuo patiktukų, komentarų ar pranešimų, tai savo ruožtu ilgainiui ima kelti nerimą ar net depresiją.
Socialiniai tinklai ypač sustiprina nepritekliaus jausmą – matant kitų žmonių „tobulus“ gyvenimus nuskursta savęs vertinimas. Tai gali sukelti vienatvės jausmą ir įtampą, nes pajunti, kad tavo gyvenimas gerokai atsilieka nuo kitų.
Be to, telefonas gali tapti pabėgimo įrankiu. Vietoj to, kad susitvarkytų su sudėtingais jausmais – ar tai būtų nerimas, vienatvė ar nuobodulys – žmonės gali lengvai griebtis telefono ir valandų valandas naršyti internete. Šis nuolatinis išsiblaškymas neleidžia tikrai įsitraukti į sveikimo procesą, kuriame jie galėtų tobulėti ir sveikai spręsti savo emocijas.
Šviesioji pusė: Nustatytos ribos telefonui gali būti išlaisvinančios. Laiko be telefono paskyrimas, dalyvavimas realiame pasaulyje vykstančiuose užsiėmimuose ir dėmesio sutelkimas į tiesioginius ryšius gali padėti atgauti savo laiką ir dėmesį.
Pornografija arba priklausomybė nuo sekso
Paskutiniu metu dažniau pasiklausau podkastų apie priklausomybę nuo sekso ir mane užkabino faktas, kad priklausomi nuo sekso asmenys, kaip taisyklė, turi greta einančią priklausomybę nuo alkoholio. Pasirodo, tai labai susijusios priklausomybės.
Pornografija gali greitai tapti alkoholiui pakaitalu, teikiančiu trumpalaikį malonumą ir pabėgimą nuo sudėtingų emocijų.
Žmonės, kurie pasineria į pornografiją, dažnai atitrūksta nuo realaus gyvenimo, kuris leidžia išvengti vienatvės, nevisavertiškumo ar nerimo jausmų. Tačiau, kaip ir alkoholis, pornografija teikia tik laikiną pabėgimą ir ilgainiui ji gali pakenkti tikriems santykiams bei iškreipti intymumo supratimą.
Lygiai taip pat kaip ir kitose priklausomybėse, žmonės gali imti žiūrėti pornografiją kompulsyviai, siekdami išvengti giliau slypinčių emocinių žaizdų, neišspręstos traumos ar baimės atsiverti.
Šviesioji pusė: Pripažinti pornografiją, kaip susidorojimo mechanizmą – pirmasis žingsnis įveikiant šią priklausomybę. Pagalbos ieškojimas, terapija ar palaikymo grupės gali padėti atrasti sveikesnius būdus, kaip patenkinti emocinius poreikius ir ugdyti gilesnį, prasmingesnį intymumą tiek su savimi, tiek su kitais.
rūkymas
Daugeliui žmonių, metant alkoholį, rūkymas tampa pagrindiniu emociniu „ramentu“. Nikotinas, kaip ir alkoholis, suteikia greitą palengvėjimą – būdą numalšinti stresą, nerimą ar įtampą. Cigaretes galima paversti nauju „gėrimu“ socialiniuose susibūrimuose, leidžiantį užpildyti rankas ir nutildyti diskomfortą, kuris kyla dėl alkoholio nebuvimo.
Rūkymas taip pat suteikia ritualinį aspektą, kuris kadaise priklausė alkoholiui. Uždegimas, gilus įkvėpimas, iškvėpimas – visa tai tampa raminančia, beveik meditacine praktika. Tiems, kurie ką tik metė alkoholį, rūkymas gali atrodyti kaip mažesnė blogybė, ypač jei tai padeda išvengti grįžimo prie gėrimo. Tačiau nikotino priklausomybė ypač greit vystosi ir ilgainiui tai tampa dar vienu destruktyviu įpročiu.
Išvada: sąmoningumas – pirmasis žingsnis
Kiekvienam, esančiam blaivybės kelyje, svarbu suprasti, kad priklausomybė neišnyksta vien metus gerti. Ji dažnai keičiasi, įgaudama naujas formas ir net manijas. Nesvarbu, ar tai būtų cukrus, seksas, santykiai ar sportas, žmogaus smegenys siekia atlygio, komforto ir prasiblaškymo. Bet atpažinus šiuos nuklydimus, išliekant sąmoningam dėl galimų pavojų ir siekiant pusiausvyros, žmonės gali įveikti ir šiuos nuklydimus.
Galiausiai blaivybė nėra apie visų malonumų ar kitų gyvenimo įveikos būdų atsisakymą. Tai – apie sveikų būdų susitvarkyti su gyvenimo sunkumais paiešką, stiprybės ugdymą ir mokymąsi gyventi su diskomfortu, nesiekiant greitų sprendimų. Blaivybė atveria duris į naują gyvenimą, tačiau tai reikalauja nuolatinio dėmesio, gilios analizės ir noro augti.
# gerti
