Man labai dažnai žmonės rašo laiškus, kuriose jie trumpai ir lakoniškai manęs parašo: “aš noriu nebegerti, padėk man”. Tačiau aš negaliu įgyvendinti tokio prašymo, nes neturiu nei stebuklingos tabletės, nei stebuklingos lazdelės, o ir jokių burtažodžių nemoku. Žmogus, kuris nori “nebegerti” greičiausiai nėra mano skaitytojas ir potencialus mano klientas, nes aš neturiu jokių įrankių padaryti taip, kad jis nebegertų. Tačiau mano klientas yra žmogus, kuris nori TAPTI NEGERIANČIU. Supranti, abstinencija ir sąmoninga, blaivi gyvensena yra du skirtingi dalykai ir procesai.
tikslas “nebegerti” yra neįgyvendinamas
Tu labai gali norėti nebegerti, tačiau toks tikslas mūsų protui yra tiesiog labai miglota, apimties neturinti vizija. O mūsų smegenys nemėgsta sudėtingų ir neaiškių užduočių, todėl tiesiog jų nevykdo.
Tu nori nebegerti, nes taip žmona liepė? Nori nebegerti metus, du ar visą gyvenimą ir ką esi pasiruošęs dėl to padaryti? Nori nebegerti, nes nuo tavęs nusisuko vaikai? Nori nebegerti, kol sutaupysi pinigų automobiliui? Iš tikro tai nori gerti, bet šiuo metu tam netinkamas metas? Šie tikslai yra šiek tiek tikslesni, tačiau vis tiek yra nepakankami. Nes man tada kyla klausimas: Jeigu nusisuko vaikai, tai nori nebegerti nes nori tapti jiems tėvu, kuriuo jau senai nebuvai ar tiesiog tol, kol jie atlyž? O jei žmona liepė mesti gerti, tai kuriam terminui ir ar suėjus tam terminui tu tikiesi vėl grįžti prie senų savo ritualų?
O gal nori nebegerti, nes tau nusibodo savo paties nesąmonės ir tu savęs nebegali tokio pakęsti?
Va čia jau beveik mano klientas. Jo tikslas yra tapti geresne savo paties versija ir tas tikslas nėra “apie kitus žmones”, tai apie jį patį. Jis nori nebegerti, nes giliai širdyje žino, kad alkoholis jau senai tapo kliuvinys jo gyvenime ir nebėra jokių šansų, kad jis kažkaip pasikeis.
Tačiau nebegerti neužtenka. Tam, kad pasiektum ilgalaikės sėkmės, reikia tapti negeriančiu žmogumi, t.y. tokiu, kuris būtų absoliučiai laimingas dėl savo apsisprendimo nebegerti. O tam reikia daug, sunkaus ir nuoseklaus darbo. Blaivi gyvensena yra viso gyvenimo projektas.
Abstinencija ir tiesiog “nebegerti” yra žaidimas be galimybės jį laimėti
Visi, net labiausiai įklimpę iki ausų, gali kurį tai laiką pabūti blaivūs. Kas gali dvi dienas, kas net puse metų (pvz, kaip mano vyras), dar kai kas, su medikamentų pagalba, gali išbūti blaivūs net ir metus ar du (pvz. kaip aš). Tačiau abstinencija yra tik trumpa pauzė, kuriai pasibaigus, jeigu neįvyksta pokyčiai galvoje, tu vėl ir vėl sugrįžtį į tą pačią vietą, nuo kurios pabaigei.
Tu gali išvykti detoksikacijai, užsikoduoti arba kurį laiką gerti paskirtus vaistus, tačiau jeigu tu absoliučiai nieko savo gyvenime nekeiti – tu vėl ir vėl atkrisi.
Tu netgi gali metus atbūti reabilitacijoje, tačiau jeigu tu nesugebi priimti to ką tave moko ir giliai širdyje vis tiek rusena viltis “vėl kada nors saikingai išgerti” – reabilitacija nebus sėkminga.
Iš esmės, abstinencija tavęs nepadarys geresniu žmogumi, jeigu tu nesiruoši, per tą laikotarpį pajudinti smegenų ir pasturgalio.
Ką reiškia “tapti negeriančiu”?
Blaivus gyvenimas – tai ilgalaikė strategija, kaip užpildyti erdvę, kurią buvo užėmę žalingi įpročiai tam, kad atskleisti savo tikrąjį potencialą.
Tapti negeriančiu, tai išmoki pažinti savo kūną, jausmus ir visus dirgiklius, kurie vėl ir vėl sugrąžina į senas vėžias.
Tai tokia būsena, kai tu atsikratai gėdos, kaltės, graužaties ir atvirai prisipažįsti esąs labai pažeidžiamas ir silpnas.
Tai toks lūžis, kuomet tu nustoji galvoti, jog tu kažką prarandi ir imi atpažinti, jog tavo pasaulis ir galimybės prasiplėtė iki neregėtų tolumų.
Tai toks periodas, kuomet išmoksti džiaugtis mažais dalykais ir mažomis pergalėmis.
Tai išmokti nauji įgūdžiai: kaip brėžti ribas, save ir savo poreikius laikyti pirmoje vietoje, vertinti ramybę ir liūdesį, suvaldyti stresą ir konfliktus, o svarbiausia, daugiau nebegalvoti “ką apie tave galvoja kiti”.
Tai toks dalykas, kai savo blaivybės nebeneši, kaip kryžiaus, o galvoji, jog tai tavo nauja “normali” būsena, kurios nebeiškeistum į nieką pasaulyje.
Norintis tiesiog NEBEGERTI žmogus, negali pajausti ir išgyventi nei vieno iš šių dalykų.
kodėl keistis turi ne tik tu?
Labai dažnai partneriai, kurie tikisi kad “kodavimas” išspręs visas jų šeimos problemas, anksčiau ar vėliau turi nuryti karčią nusivylimo piliulę. Nes pasibaigus paskirtam gydymui, viskas sugrįžta į tą pačią vietą, kur buvo baigta.
Kodėl? Na, gal būt todėl, kad niekam iš šeimos nešovė į galvą, kad visiems reikia paaugti, nesitikint, kad kažkas kitas už juos atliks visus juodus darbus. Suleisti vaistukai neišgydo sužeistos artimojo sielos, nesulipdo pakrikusios šeimos, neatstato paveiktų smegenų ir nesukuria naujų įpročių, ant kurių turėtų stovėti naujas blaivus gyvenimas.
Įsivaizduokim vyrą, kuris stropiai stengiasi mesti gerti: jis laikosi paskirto gydymo, uoliai ugdo savo dvasingumą, keičia savo impulsyvų charakterį, bando save išgirsti. O greta yra žmona, kuri senų rūpesčių išvarginta, vaikšto nuolat susisukusi, nebesugeba valdyti stresinių ir konfliktinių situacijų ir ne tai, kad nesiekia tapti geresne savo versija, bet ir nesąmoningai trukdo savo partneriui tokiu tapti.
Šeima ir draugai natūraliai turi keistis. Jeigu žmona reikalauja tapti geresniu žmogumi, ji turi ir pati tapti geresniu žmogumi. Tango yra šokama dviese. Disfunkcinėje šeimoje pokyčiai tiesiog nėra įmanomi. Specialistai jau senai pastebėjo, kad priklausomybės išvargintoje šeimoje neužtenka vien to, kad būtų nebegeriama – pokyčiai turi būti globalūs, visa apimantys.
Partnerio, artimųjų ir draugų vaidmuo yra milžiniškas, norint pasiekti ilgalaikių tikslų. Todėl žmogus norintis TAPTI NEGERIANČIU, turi padaryti viską, kad visi artimiausi žmonės būtų pilnai įtraukti į visą procesą, o neįtraukti – pašalinti.
išvados: blaivus gyvenimas yra daug daugiau negu vien abstinencija
Blaivią gyvenseną visada siūlau įsivaizduoti labiau kaip maratoną, o ne sprintą. Sprintui užtenka trumam susikaupti, susiimti į rankas ir greit subėgiot nuo šen iki ten, o paskui vėl drybsoti ant sofos. Na, o maratonas, tai ilgas, strategija paremtas procesas. Jis reikalauja ilgo pasiruošimo numatant daug dalykų: kaip pasirinkti avalynę, kiek kartų per savaitę treinuotis, numatyti, kad gali būti nepalankios bėgimo sąlygos (įkalnės, nuokalnės, stiprus vėjas, šlapia danga) ir atitinkamai įsivertinant savo galimybes.
Tapti negeriančiu, nėra tas pats kas tiesiog nebegerti. Tai iš didelio skausmo gimęs troškimas bet kokia kaina tapti kitokiu.
# abstinencija
