Nebegeriančiųjų pasaulyje blaivių dienų skaičiavimas yra bene svarbiausias akcentas. Aš jas taip pat skaičiavau, nes atrodė, jog tai daro visi. Ir tiesą pasakius, tol kol buvau užsiciklinusi ties blaivių dienų skaičiumi – tol blaivi gyvensena man labai “nelipo” ir vos tik savo dėmesį perkėliau ant kitų dalykų, rezultatai pasitaisė akimirksniu.
Neskaičiuoti gali būti sudėtinga, nes visa sistema susijusi su priklausomybėmis tarsi suponuoja, kad sėkmė yra matuojama blaivių dienų skaičiumi. Mirga socialinių tinklų profiliai su džiugiais pranešimais: “Negeriu 30 dienų, negeriu metus ir t.t.” ir netgi sukurta daugybe programėlių toms dienos skaičiuoti.
Taip, šis skaičiavimas kartais gali būti labai motyvuojantis ir džiuginantis, tačiau man kyla klausimas: ar tikrai blaivių dienų skaičiavimas yra būtinas ilgalaikiam sveikimui ir emocinei sveikatai? O gal ši praktika, kai ji pernelyg akcentuojama, iš tikrųjų gali trukdyti mūsų augimui?
Tiesa yra nevienareikšmė. Blaivių dienų skaičiavimas gali būti naudingas tam tikrais etapais, tačiau jis tikrai nėra tavo blaivybės kelionės sėkmės rodiklis.
Kiek dienų jau esi blaivus ar kiek dienų liko iki tol, kol vėl galėsi išgerti?
O tau yra buvę taip, kad nusistatei sau 30 dienų be alkoholio terminą ir galvoje jį skaičiavai: 28 dienos, 17 dienų, 10 dienų ir diena kai tu IŠGERSI?
Pasąmonėje, mes neskaičiuojame blaivių dienų, o turime atbulinį skaičiavimą iki tos dienos, kai galėsime išgerti. Pati taip dariau dešimtis kartų: kai susileidau vaistus metams, jog tai padėtų man susilaikyti nuo gėrimo, viskas ką aš dariau, tai skaičiavau kiek mėnesių liko iki vaisto veikimo pabaigos.
Iš esmės, viskas ką mes darome, tai susitelkiame į gėrimą, o ne blaivios gyvensenos puoselėjimą.
Dienų skaičiavimas gali būti naudingas tik ankstyvoje blaivybėje
Pačioje pradžioje, kai kam, kiekviena blaivi diena yra pergalė. Tai tikrai gali būti labai stipri motyvacijos forma. Dr. Johno Kelly, Harvardo medicinos mokyklos profesoriaus teigimu, ankstyvoji blaivybė yra kritinis laikotarpis, kai bet koks pastiprinimas yra labai svarbus.
“Smegenys gerai reaguoja į trumpalaikius tikslus. Dienų sekimas leidžia išmatuoti pažangą, ypač per pirmuosius tris-šešis mėnesius. Tai tampa naujos tapatybės ir naujų įpročių kūrimo dalimi”, – pažymi daktaras Kelly.
Psichologiniu požiūriu blaivių dienų sekimas gali padėti sustiprinti nervų takus, kurie nukreipia dėmesį nuo įprasto gėrimo. Smegenų atlygio centras pamažu persikalibruoja taip, kad malonumą patirtų ne dėl psichiką veikiančių medžiagų, o dėl naujos stabilios rutinos ir pasiekimų.
Kai dienų skaičiavimas tampa kliūtimi
Problema kyla tada, kai skaičiai tampa vieninteliu sėkmės ar savivertės matu.
Kova su priklausomybe nėra linijinis procesas, todėl savo pažangą vertinant taip siaurai, kaip skaičiai, paslydimas gali atrodyti katastrofiškas, net jei jis yra normali viso proceso dalis.
Kitaip tariant, jei žmogus 100 dienų nevartoja alkoholio, o paskui išgeria, jis gali jaustis taip, tarsi visos tos dienos buvo iššvaistytos, dėl to jam bus gėda ir, galbūt, jis įklimps į netgi labai rimtą atkrytį. Blaivybės koučerė Veronika Valli tai vadina „blaivių dienų spąstais“.
“Mes prisirišame prie skalės, o ne prie augimo. Vienintelis slystelėjimas akimirksniu ištrina mėnesius trukusį asmeninį žmogaus pokytį sąmonėje, jei jis buvo susikoncentravęs į dienų skaičiavimą. Tai nesąžininga jų atlikto darbo atžvilgiu”.
Asmuo, kuris atkrenta po 200 blaivybės dienų, gali jaustis sugniuždytas minties, kad grįžo į „pirmąją dieną“, o tai sumenkina emocinį ir psichologinį augimą, kurį jis pasiekė per tas 200 dienų. Jis neatsižvelgia į įgūdžius, kuriuos įgijo, užmegztus ryšius ir įgytą vidinę išmintį.
O kas jeigu…
… mes savo progresui stebėti imtumėm taikyti kur kas holostiškesnį požiūrį? Jolene Park, funkcinės mitybos specialistė ir „Grey Area Drinking“ bendruomenės kūrėja, siūlo sutelkti dėmesį į tai, kaip jaučiamės, o ne į tai, kiek blaivių dienų praėjo.
Paklausk savęs: Ar aš miegu geriau? Ar esu daugiau su savo šeima? Ar esu emociškai stabilesnis? Tai yra tikrieji pažangos ženklai. Taip mes galime pereiti nuo itin siauros statistikos, prie kur kas tvaresnio savo sėkmės vertinimo.
Pokytis ne tik mūsų kelionėje, bet ir visose priklausomybių gydymo sistemoje
Skirtingai nuo tradicinės 12 žingsnių programos, kurioje akcentuojamas blaivių dienų skaičius ir jas žymintys žetonai, SMART Recovery – mokslu pagrįsta, inovatyvi programa – daugiausia dėmesio skiria įgūdžiams ir vertybėms. Pasak SMART, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas elgesio pokyčiams, kognityviniam pertvarkymui ir tikslų nustatymui.
Jų požiūriu, slystelėjimas nesunaikina pažangos. Vietoj to, tai yra atsparos taškas.
„SMART į slystelėjimą žiūri kaip į galimybę mokytis, o ne į tragediją“, – sako Dr. Tomas Horvathas, klinikinis psichologas ir buvęs SMART Recovery prezidentas.
Pagrindinis programos tikslas yra ugdyti atsparumą, o ne baime grįstas susilaikymas. Blaivybės kelionė yra procesas, o ne lenktynės.
Kodėl dienas skaičiuoju aš?
Viskas labai paprasta. Su tuo tiesiogiai susijęs mano darbas. Aš kuriu apie tai turinį. Tačiau suprask mane teisingai, aš nežinau kiek tiksliai dienų negeriu. Žinau, kad šių metų Spalio gale bus trys metai kai negeriu ir šis terminas jau nebebus palydėtas fanfaromis, nes tai yra mano nauja kasdienybė. Aš nesu nusistačiusi jokio konkretaus tikslo, nesvarstau ar kada nors gersiu ir jei ir gersiu kada tai galėtų būti.
Mano blaivybė yra mano naujas gyvenimo būdas, kuris neturi jokių terminų, o mano blaivybės sėkmės matas yra labai paprastas…
AŠ šaunuolė ne todėl, kad trejus metus negeriu, o todėl, kad mano blaivybė yra tvari ir mane džiugina. Net jeigu rytoj aš išgerčiau – mano gyvenimas vis dar atitiktų mano vertybių sistemą.
Kaip kitaip įvertinti savo pažangą?
Įvertink šiuos dalykus:
- Emocinis augimas: Ar išmokai atliepti, vietoj karštakošiškos reakcijos?
- Fizinė sveikata: Ar geriau miegi, jautiesi geriau?
- Santykiai: Ar esi artimesnis su mylimais žmonėmis?
- Atsparumas: Ar lengviau įveiki stresą arba atsigauni po sunkesnė dienos?
- Savęs pažinimas: Ar atpažįsti savo dirgiklius ir sugebi suvaldyti troškimus?
Šie klausimai nėra koks nors savęs vertinimo šablonas, tai viso labo pavyzdys ir pagal jį tu gali susikurti sau labiau tinkančius punktus. Tarkim gali įtraukti visas gyvenimo sritis, kurioms reikalingas teigiamas pokytis: finansai, seksas, psichinė sveikata ir t.t. Ar visa tai pasitaisė?
Išvados
Kai tu negeri 10 metų ir 296 dienas – tau visiškai neberūpi šie skaičiai. Tu jau senai apie tai pamiršai ir apie tai, greičiausiai, primena tik senai nustatytas laikmatis ar priminimas. Viskas kas yra svarbiausia, tai ar tu gyveni laimingą ir prasmingą gyvenimą, ar tas alkoholio atsisakymas atnešė tau realios naudos.
Blaivybė nėra lenktynės ar lenktynių trasa, tai gyvas, besivystantis santykis su savimi. Tai tapimas žmogumi, kuriuo turėjai būti, su blaivių dienų kalendoriumi ar be jo.
Todėl pagrindinis klausimas butų būti ne „Kiek dienų?“, o „Kaip gyveni?“. Ir tai pilnai gali būti tavo šiaurinė žvaigždė, kuria tu vadovaujiesi savo blaivybės kelionėje.
Kai dėmesį sutelkiame ne tik į trukmę, bet ir į savo išgyventos patirties turtingumą, blaivybė nustos būti kova ir taps gyvenimo būdu.
