Mesti gerti, vartoti narkotines medžiagas ar nustoti užsiimti kitomis veiklomis stimuliuojančiomis emocijas yra ilga, pakilimų ir nuosmukių kupina asmeninė kelionė. Kaip ir minėjau savo praeitame tinklaraščio įraše, ar reabilitacija bus sėkminga, dažniausiai priklauso nuo artimiausios aplinkos gebėjimo atliepti artimojo emocinius poreikius ir gebėjimo nukreipti tinkama linkme, kai tik tam yra poreikis. Šiandien pasistengsiu išskirti svarbiausius dalykus apie tai, ko tu neturėtum daryti, kai tavo artimasis imasi priemonių suvaldyti priklausomybę.
Sukurk aplinką kurioje nebūtų teisiama ir smerkiama
Svarbiausia sukurti aplinką, kurioje nebūtų smerkiama. Venk teisti ar versti artimąjį jaustis kaltu dėl savo praeities klaidų. Vietoj to į situaciją žiūrėk su empatija. Suprask, priklausomybė yra neįtikėtinai sudėtingas reikalas ir jos niekas savo noru nepasirinkio. Išklausyk nesmerkiant, tik taip sukursi atmosferą, kurioje gali vykti atviras ir rezultatyvus bendravimas.
Venk stigmatizuojančios kalbos. Nevadink savo mylimo žmogaus alkoholiku, narkomanu ar kad jis “serga alkoholizmu”. Vietoj to vadink jį asmeniu, kuris gydosi nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, arba asmeniu, kuris sveiksta nuo priklausomybės. Galbūt tai skamba kaip paprastas pokytis, tačiau etiketės yra svarbios, o tu nori, kad tavo mylimas žmogus jaustųsi visų pirma kaip asmuo, o ne kaip problema.
Nedaryk dramos dėl atkryčio
Reabilitacija yra laipsniškas procesas, gan cikliškas. Ilgesni blaivūs laikotarpiai pamažu ima keisti liūdinančius trumpesnius atkryčius, tol kol palengva yra išmokstama blaivios ir sąmoningas gyvensenos. Pamokoms išmokti reikia laiko. O be klaidų čia niekaip. Gerbk savo artimojo tempą ir nepyk dėl to, kad viskas vyksta ne taip, kaip tu norėtum.
Atsitikus atkryčiui dažniausia reakcija į tai yra save nusiplakti, prasikeikti ir susilyginti su žemėmis, kas savaime yra labai prasta idėja. Todėl tu turėtum pasistengti atkreipti artimojo dėmesį į pergales, o ne į suklupimus.
Dvi “užgertos” dienos, palyginus su trejais mėnesiais blaivybės – yra absoliuti pergalė.
neapleisk savęs
Tu ilgą laiką rūpinaisi priklausomu asmeniu, o dabar dalyvauji jo sveikimo procese. Svarbiausia ką gali padaryti, tai pasirūpinti savimi. Tu negali niekuo pasirūpinti, jei nepasirūpini savimi – tai tiesiog neįmanoma.
Tu turi būti sau pirmoje vietoje, kad ir kaip tiki savo reikšmingumu artimojo gyvenime.
Pasirūpink savo psichine, emocine ir fizine sveikata. Susirask tau reikalingą palaikymo komandą (koučerį, terapeutą, konsultantą ar kitą tau reikalingą specialistą).
Ir mokykis brėžti sveikas ribas – tu nesi nei auklė, nei sargybinis, nei tarnas. Visada atmink, kad “skęstančiųjų gelbėjimas – yra pačių skęstančiųjų reikalas.” – juo labiau, kad tu net negali išgelbėti žmogaus, kuris nedalyvauja savo paties gelbėjime.
Todėl apie “savęs aukojimą” tiesiog pamiršk.
neabejok artimojo sėkme
Taip, jis gal jau bandė mesti gerti ar vartoti šimtus kartų ir tai trunka jau dešimt metų. Taip, jis gal kodavosi jau keturis kartus ir dar tris buvo pas šamaną. Vieną ką turi žinoti, kad tavo artimasis bus pralaimėjęs tik tada, kai jis nustos kovoti, o iki tol – jis vis dar turi šansų vieną dieną pasijausti geriau.
Kai šimtąjį kartą artimasis imasi priemonių suvaldyti priklausomybę nesakyk, kad jam nepavyks ar kad jo sumanymai kvaili. Tavo pagrindinė užduotis yra palaikyti ir padrąsinti, kad ir kaip viskas atrodo beviltiškai.
Nelygink artimojo su kitais
Visada atmink, kad tavo artimasis yra unikalus žmogus, turintis unikalią savo pakilimų ir nuopuolių istoriją. Jam greičiausiai netinka jokios priemonės ir patarimai, kuriuos sau taikė tavo kaimynas Jonas ar brolis. Jis yra toks koks yra ir jis neprivalo būti, toks kokiu tu įsivaizduoji.
Bet kokie palyginimai su kitais žmonėmis – yra labai nemalonūs ir tikrai nepadeda. Atvirkščiai – tik dar labiau sumenkina tavo artimojo savivertę.
Juo labiau, nemodeliuok savo artimojo gyvenimo, pagal svetimus gyvenimus. Nesakyk savo dukrai: “va, pažiūrėk, tavo klasiokė Alina tapo chirurge, stengėsi, o tu tik po vakarėlius lakstei ir dabar tik kasoj sėdi.” Tai neturi jokios prasmės.
Nebūk apsėsta (-s)
Aš suprantu, kad noras padėti artimajam yra didžiulis. Tačiau tu negali apsėstai tikrinti ar artimasis netyčia nesugrįžo prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Neuostyk, netikrink, nepersekiok, netardyk ir net nesistenk kontroliuoti – tai ne tavo kova. Jei nesuteiksi savo artimajam pakankamai erdvės, kad jis pats galėtų priimti teigiamus sprendimus, jis niekada neišmoks to daryti. Jis pats turi užsiauginti savo blaivybės raumenis.
Pamiršk bet kokius kaltinimus
Tai labai plati tema, tačiau trumpai – kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už savo paties gyvenimą. Tu gali norėti apkaltinti savo artimąjį dėl iššvaistyto laiko, dėl prarastų pinigų, dėl sužlugdytų santykių, dėl sugadintos sveikatos, dėl prarastų galimybių ir dar daug ko, tik jūsų šeimai būdingų dalykų.
Esmė tame, kad jis nekaltas, jog tu gyvenai svetimą gyvenimą ir pamiršai, jog turi gyventi savo. Jis gyveno, gyvena ir gyvens taip, kaip jis nori. Viskas ką gali padaryti, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir pabandyti įgyvendinti savo svajones nepriklausomai nuo artimojo pasirinkimų.
išvados
Palaikyti mylimo žmogaus siekį mesti gerti ar vartoti kitas psichoaktyvias medžiagas yra kilnus noras, todėl, vengiant šių esminių klaidų, tu gali labai prisidėti prie jo sėkmės. Atmink, kad svarbiausia – puoselėti palankią, supratingą aplinką, kuri skatina sveikimą ir augimą.
Visos mūsų problemos baigiasi tada, kai nusotjame kištis į kitų reikalus ir gyventi svetimus gyvenimus.
