Jei atvirai, tai per pirmuosius savo blaivybės mėnesius aš nešvenčiau ir niekaip ypatingai nepažymėjau savo blaivybės etapų. Kodėl? Na, nes aš velniškai gėdijausi savo praėjusių bandymų mesti gerti. Aš tiek daug kartų bandžiau mesti, jog ilgainiui tai tapo įrodymais, jog aš apskritai negaliu nieko pasiekti ir esu nevykėlė. Nebetikėjau savo sėkme. Netgi nepaminėjau savo vienerių metų sukaktuvių, nes juos jau buvau pasiekusi anksčiau ir iškart po to atkritau keliems mėnesiams. Tiesa, nešvenčiau ir todėl, kad pirmi mano metai, neatrodė, mano pačios nuopelnas, nes juos įveikiau su vaistų pagalba. Tačiau dabar aš pirmą kartą gyvenime negeriu dvejus metus ir tai yra didžiulis pasiekimas mano gyvenime. Antrais metais, kiekviena įveikta savaitė manyje kėlė pasididžiavimą, aš jaučiausi esanti nusipelniusi visų įmanomų liaupsių, dovanų ir prizų. Antrais metais kiekviena mano blaivi diena buvo mano pačios nuopelnas ir įdirbio įrodymas. Švęsti savo pergales kai kam gali atrodyti labai keistas dalykas, todėl šiandien aš būtinai noriu apie tai tau papasakoti. Kam to reikia, kodėl tai svarbu ir kodėl ir tu turėtum tam skirti laiko bei lėšų.
Tau nereikia metų blaivybės tam, kad galėtum atšvęsti mažas pergales.
kodėl tai svarbu?
Na, visų pirma, kad kova su priklausomybe ir ankstyva blaivybė gali atrodyti tarsi kopimas į labai statų kalną, labai atšiauriomis sąlygomis. Metimas gerti yra procesas, reikalaujantis atsidavimo, atkaklumo ir tvirto įsipareigojimo asmeniniam augimui. Kalba eina ne apie dienų skaičiavimą ar ilgalaikius tikslus. Labiau norisi atkreipti dėmesį į mažas pergales, iš kurių ir susideda mūsų kasdienybė. Kiekviena blaivi diena yra sėkmės istorija, o kiekvienas etapas, kad ir koks mažas, liudija mūsų stiprybę ir ryžtą.
Kova su priklausomybe reikalauja didelių asmeninių pastangų. Nesvarbu, ar reguliariai lankaisi grupiniuose susitikimuose, dalyvauji terapijoje, ar keiti gyvenimo būdą, kad sustiprintum savo blaivybę – tavo pastangos yra reikšmingos. Pasiekus net mažą etapą, pavyzdžiui 30 dienų blaivybės, turėtum skirti laiko šių pastangų įvertinimui ir pripažinimui. Apdovanojant save už įveiktus etapus, tu tarsi pripažįsti, kad tai ne šiaip pasivaikščiojimas po parką, o labai rimtas žygis į Everestą.
Kai paminime savo pažangą, patvirtinam sau, kad kova su priklausomybe yra nuolatinis tobulėjimo procesas. Šis mąstymas skatina išlikti atkakliems susidūrus su sunkumais ir kiekvieną etapą matyti kaip žingsnį link didesnės sėkmės.
Aš suprantu, kad tai gali jaustis ne natūraliai
Man puikiai yra žinomos tos juodos, save menkinančios mintys:
- “Tos kelios blaivios savaitės, palyginus su dešimtmečiais gėrimo, yra nereikšmingas mažmožis.”, “
- Kokia prasmė džiaugtis, jeigu vis tiek netrukus vėl bus taip kaip anksčiau?”,
- “Tas blaivus mėnuo nieko neįrodo.”,
- “Jei pradžia tokia sunki, greičiausiai tai reiškia, kad aš vis dar nepasiruošusi mesti gerti. Jei tikrai to norėčiau, eitųsi kaip per sviestą.” ir t.t.
Kas liečia mano priklausomybę, tai aš buvau taip pripratusi susimauti, kad nebesugebėjau džiaugtis savo pasiekimais.
Žinau, kad nesu vienintelė, kuriai buvo sunkiau šioje vietoje, nes dabar nuolat matau, kaip kiti metantys gerti tai daro internete. Pernelyg dažnai, kai kas nors užsimena apie savo asmeninius blaivybės pasiekimus, jiems kyla noras juos sumenkinti ir nuvertinti.
Dažnai skaitau tokius dalykus: „Žinau, kad tai nėra daug, palyginti su tavimi…“ arba „Tikriausiai nepasirodys labai įspūdinga…“. Rašantieji nori pasidalyti pasiektu laimėjimu, kads ir kaip sunkiai jį pasiekė, bet pernelyg gėdijasi džiaugtis savo sėkme.
Aš suprantu, kad ir kaip didžiuotumėmės savo pirmosiomis blaivybės dienomis, jos vis tiek gali atrodyti niekas, palyginti su žmonėmis, kurie yra blaivūs jau daugelį metų.
bet kokia pergalė yra pergalė
Dabar, kai aš jau pradėjau trečius metus be alkoholio, į savo blaivybės pradžią žiūriu visiškai kitaip. Šiandien, būtent ja, aš didžiuojuosi labiausiai, nes tai kaip aš jaučiausi ir kaip drakoniškai su savimi kovojau – yra ryškiausias mano gyvenimo lūžis, kurį dėl savęs išgyvenau. Jei nebūčiau įveikusi to laikotarpio, nebūčiau šiandien kur esu.
Net jeigu tu esi blaivi (-us) dar tik savaitę, žinok, kad tai yra įspūdingas pasiekimas ir jis yra nusipelnęs paminėjimo. Net kiekviena diena yra verta apdovanojimo, nes gal būt, tau ji yra kova. Kruvina kova su savimi.
Kaip švęsti?
Blaivybės šventimas nebūtinai turi būti prabangus. Tai gali būti paprasta, nedidelė dovana, bilietai į kiną ar pasimėgauti vakariene savo mėgstamame restorane. Svarbiausia – pasirinkti ką nors, kas jaustųsi, kaip atlygis už sunkų darbą ir atsidavimą procesui. Šie maži ženklai primins, kad nusipelnei pasidžiaugti savo darbo vaisiais.
Savo blaivybės pasiekimus taip pat gali paminėti ir papildomu rūpesčiu savimi. Skirk laiko savo psichinei, emocinei ir fizinei sveikatai – tai tikrai puikus būdas paminėti savo pažangą. Nesvarbu, ar tai būtų atsipalaidavimo diena, mankšta, meditacija, laikas gamtoje ar bet kokia kita veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti ir pasilepinti – tai padarys tą dieną išskirtinesne už kitas dienas.
Apsvarstyk galimybę surengti mažą susibūrimą ar vakarienę su tais, kurie labiausiai tave palaiko tau sunkiu periodu. Tai puiki galimybė padėkoti už jų pagalbą ir kartu atšvęsti sėkmę. Kai pasidalinsi savo įveiktais iššūkiais su kitais, jausiesi, kad blaivybės kelionėje nesi viena (-s) ir taip sustiprinsi savo paramos sistemą ir apskritai visą savo blaivybės strategiją.
Na ir dar vienas labai puikus būdas paminėti savo pergales – gerumo aktas kitiems. Sugalvok, kaip padėti kitiems. Tai nebūtinai turi būti tęstinė savanorystė. Gali paprasčiausiai skirti popietę atliepti kažkieno pagalbos šauksmą arba paaukoti pinigų, daiktų ar laiko kam to labiausiai reikia tuo metu. Geri darbai visada priverčia jaustis gerai, o sudėtingoje kovoje su priklausomybe, tokios akimirkos yra aukso vertės.
Ar tu šventi savo blaivybės etapus?
Man tikrai labai įdomu sužinoti, ar tu kažkaip pamini savo pasiektus pasiekimus? 30 dienų blaivybės? Puse metų? Metai? Ar atšventei penktuosius savo blaivybės metus? Jei tai, tai kaip? Jei ne, tai kodėl? Parašyk man, labai įdomu!
Išvados
Man patinka idėja švęsti blaivybės etapus, nes tai gali reikšmingai pakeisti požiūrį į visą procesą. Tai, kas iš tiesų kartais atrodo, kaip tikra kankynė, gali turėti bent šiek tiek pozityvumo.
Ypač pradžioje, per pirmąsias dvi savaites, svarbu apdovanoti save už kiekvieną dieną be alkoholio.
Tai gali būti taip paprasta, kaip nusipirkti ledų, mėgstamo šokolado plytelę ar pažiūrėti mėgstamą filmą. Nusipirk sau gėlių arba išeik pasivaikščioti mėgstamu paros metu.
Tai neturi nieko kainuoti ar būti ekstravagantiška, svarbu, kad būtų kažkas daugiau nei kasdieniška.
Blaivi diena verta šventės. Kaip ir TU. Esi to verta (-as).
Integruok apsidovanojimus į visą ilgalaikę blaivybės strategiją, kaip papildomą motyvaciją siekti tikslo.
# švęsti # švęsti # švęsti # švęsti
Išnašos
- McKay, J. R. (2017). Making the Hard Work of Recovery More Rewarding and Interesting: The Role of Contingency Management. Psychiatric Services, 68(4), 408-410.
- Kelly, J. F., & Hoeppner, B. (2015). A Biopsychosocial Perspective on Recovery. In W. R. Miller & N. Heather (Eds.), Treating Addictive Behaviors (3rd ed., pp. 123-145).
- Springer.Marlatt, G. A., & Donovan, D. M. (Eds.). (2005). Relapse Prevention: Maintenance Strategies in the Treatment of Addictive Behaviors. Guilford Press.
