Šiandieniniame priklausomybių suvokime akivaizdaus ryšio tarp intelekto ir alkoholio vartojimo iš pirmo žvilgsnio tikrai nėra. Taip yra todėl, kad dėl priklausomybių stigmatizavimo mes turime klaidingą priklausomo žmogaus įsivaizdavimą ir savo sąmonėje jį suvokiame, kaip purviną, po tiltu gyvenantį asocialų žmogų. O intelektą pagrįstai siejame su sveikos gyvensenos pasirinkimais. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad ryšys tarp intelekto ir alkoholio vartojimo yra tiesiog stulbinantis. Šiandien nagrinėsiu mokslinius šalinius bei ekspertų nuomones ir aiškinsiuosi ar išties išsilavinę žmonės geria daugiau. Jei taip, tai kodėl?
Ką sako mokslas?
Anglų atliktame tyrime paaiškėjo, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys net 86% daugiau išgeria negu tokio išsilavinimo neturinčios britės, toje pačioje amžiaus grupėje.
Suomiai atliko tyrimą su dvynių poromis. Jų tyrimas atskleidė, kad kuo geriau vaikas kalba ir sugeba save išreikšti žodžiais būdamas dvylikos, tuo didesnė tikimybė, kad jis būdamas šešiolikos jau reguliariai vartos alkoholį. Tai turbūt sietina su tuo, kad geriau išvystyta komunikacija suteikia galimybe susirasti draugų ir nebūti atstumtam grupės, pasėkoje ko – vaikai turi galimybę kartu žalingai leisti laiką.
Labai įdomus britų Nacionalinis vaiko raidos tyrimas, kurio metu 50 metų buvo stebimi visi britų kūdikiai gimę 1958 m. Buvo nustatyta, kad vaikai, kurių intelekto koeficientas buvo geresnis, užaugę net aštuoniais dešimtadaliais dažniau ir daugiau vartojo alkoholį nei jų mažiau protingi bendraamžiai. Buvo vertinami ir tokie veiksniai kaip, religija, bažnyčios lankymo dažnumas, socialinė klasė, tėvų išsilavinimas ir pasitenkinimas gyvenimu.
Satoshi Kanazawa nustatė ryšį tarp aukšto IQ ir eksperimentavimo su narkotikais. Kanazawos tyrimuose nustatyta, kad kuo aukštesnis respondento IQ iki 16 metų, tuo daugiau psichoaktyvių medžiagų jis buvo išbandęs iki 42 metų. Kitas tyrimas parodė, kad 30 metų moterys, kurios būdamos penkerių metų gavo aukštus IQ testo balus, dažniau nei du kartus rūkė žolę arba vartojo kokainą pastaraisiais metais; vyrai, kurie vaikystėje gavo aukštus IQ vertinimus, 50 procentų dažniau vartojo amfetamino ar ekstazio.
kodėl išsilavinę žmonės geria daugiau?
Pasak evoliucijos tyrinėtojo ir psichologo Satoshi Kanazawa tai gali būti grindžiama evoliucija. Jis teigia, kad geriamasis alkoholis yra gana naujas, tik 10 000 metų senumo atradimas ir galėjo atsirasti tik su agrokultūros atsiradimu. Žodžiu, mes nesivystėme, kartu su alkoholiu. Jis mūsų kultūroje atsirado gerokai vėliau. Mūsų priešistoriniai protėviai iki tol įkaušdavo valgydami supuvusius vaisius. Vėliau, labiau intelektualūs žmonės ne tik kad išmoko gaminti alkoholinius gėrimus, jie sugebėjo jį vartoti.
Įsivaizduok: tu esi urvinis žmogus. Gauni talpą su vynu. Tu turi suvokti kiek gali vartoti, kaip vartoti, kas su tavim bus, kokios kokios to bus pasekmes. Mažiau sumanūs žmonės net šiandien sugeba perdozuoti alkoholio ir mirti, arba juos ištinka įvairiausios psichozės. Tad anais laikais, turbūt išties tik protingesnis žmogus galėjo kažkaip suvokti tą alkoholio vartojimo patirtį.
Juk šiandien daugumai žmonių padavus LSD tabletę – jis gali pasijausti, kaip pirmykštis žmogus su ta vyno talpa. Protingesnis turbūt eis pasigooglins, eis pasitars su draugu ar pasiskaitys kokią nors Michael Pollan knygą ir tik tada išbandys, jei išvis bandys. O kvailesnis gali netyčia susikauti su drakonais Vingio parke.
Išvados
Skubu užbaigti faktu, kad jeigu tu imsi gerti daugiau – tikrai protingesnis netapsi. 🤭 Tačiau jei tu geri daugiau nei aplinkiniai, gal būt ir galėtum daryti prielaidą, jog taip yra nulemta evoliucijos.
Bet šiaip, tik pagalvok. Nors aš aptariau ne visus mano matytus tyrimus, tačiau visuose juose buvo pastebėta, kad protingesni, pažangesni, sumanesni ir visokie kitokie gudresni vaikai žymiai dažniau ima vartoti alkoholį, negu tie kurie tokie nėra. Ir man peršasi tokia nuomonė, kad viskas yra susiję su tuo, kad labiau išsilavinę žmonės, tiesiog turi platesnius socialinius ratus, daugiau galimybių lankytis renginiuose, jie netgi daugiau uždirba ir gali sukurti sau žymiai daugiau situacijų, kurios neapsieina be alkoholio komponento.
Į universitetus patenka pažangesni vaikai, o universiteto laikas daugumai yra nesibaigiančių vakarėlių, pasimatymų ir kitų paikų progų metas. Todėl logiška, kad akademinio išsilavinimo siekiantys jaunuoliai geria daugiau ir dažniau, negu tie kurie to nedaro. Bet vėlgi, visi tyrinėtojai tai sieja ne su pačiu išsilavinimu, o intelektu. Jie geria ne todėl, kad lanko universitetą. Jie lanko universitetą nes yra protingi.
P.S. Kaip visada, vertinant kiekvieno žmogaus priklausomybes, reikia vertinti labai daug kintamųjų, neužtenka žiūrėti tik į IQ rezultatus. Tai kur kas platesnis ir sudėtingesnis klausimas.
Kertam, kad galėčiau parašyti straipsnį “Ar menką išsilavinimą turintys žmonės geria daugiau?” 🤔
100% tikrai galėčiau. Gal net taip padarysiu. 🤭
