Heroinas – tai labai galinga ir ypatingai stiprią priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga, turinti labai miglotą ir bauginančią reputaciją. Nors mes tikrai turime pripažinti su heroino naudojimu susijusius dramatiškus pavojus, tačiau lygiai taip pat svarbu yra aptarti labiausiai paplitusius, moksliškai nepagrįstus ir neteisingus mitus. Vienas iš jų yra, tai, kad heroinas sukelia priklausomybę jo pabandžius vos vieną kartą.

Prieš gilinantis į konkretų teiginį, svarbu suprasti, kaip vystosi priklausomybė. Priklausomybė yra sudėtingas neurologinis, fizinis ir psichologinis procesas, kuriam pasireikšti reikia laiko.

PAPRASTAI TAI APIMA KELETĄ ETAPŲ, TOKIŲ KAIP:

• Eksperimentavimas. Dauguma žmonių išbando narkotines medžiagas iš smalsumo. Šiame etape priklausomybei vietos nėra net išbandžius heroiną, tai tik įvadinė dalis.
• Sekančiame etape atsiranda reguliarus naudojimas.
• Toliau išsivysto tolerancija, dėl kurios yra reikalingos vis didesnės medžiagos dozes, tam kad būtų pasiekiamas norimas rezultatas ar būsena. Tai vis dar nėra priklausomybė, tačiau jau galima įžvelgti priklausomybės užuomazgas.
• Tada prasideda piktnaudžiavimas (potraukis), šiame etape nenaudojant medžiagos jau gali pasireikšti abstinencijos simptomai. Tačiau tai vis dar tėra priklausomybės atspindys.
• Ir galų gale išsivysto priklausomybė, kuri pasireiškia kaip kompulsyvus narkotinės medžiagos ieškojimas ar siekimas nepaisant jokių žalingų padarinių. Taip pat šiame etape jau yra pastebimi smegenų pokyčiai, kurie yra ilgalaikiai ir yra pakartotinio – ilgalaikio vartojimo rezultatas.

Akivaizdu, kad “vieną kartą” pavartojus heroino neatsitinka nei vienas iš šių etapų. Nors heroinas yra labai stipri psichoaktyvi medžiaga, galinti sukelti labai stiprius euforijos pojūčius, po kurių tu tikrai gali labai norėti viską pakaroti, tačiau kelias į priklausomybę yra kur kas sudėtingesnis negu gali atrodyti ir yra nulemtas daugelio aplinkybių visumos.

KODĖL “VIENA DOZĖ” YRA MITAS?

• Dauguma žmonių yra linkę manyti, kad abstinencijos simptomai, arba kitaip, kančios, kai narkotinė medžiaga šalinasi iš organizmo, reiškia, jog žmogus turi priklausomybę. Tačiau tai tik iš dalies yra tiesa. Pavyzdžiui, žmogui, kuris vartoja receptinius vaistus nuo skausmo, kaip nurodė gydytojas, juos nutraukus gali patirti abstinencijos simptomus, tačiau tai tikrai nereikš, kad žmogus yra priklausomas nuo tų vaistų.
• Priklausomybė reiškia gilius smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius. Šie pokyčiai atsiranda laikui bėgant pakartotinai vartojant narkotikus, todėl mažai tikėtina, kad po vienkartinio pabandymo tokie pokyčiai galėtų įvykti.
• Ne visi, kurie bando heroiną, tampa priklausomi. Egzistuoja platus individualaus atsako į narkotikus kintamumo spektras, todėl neįmanoma, kad ta pati psichoaktyvi medžiaga galėtų vienodai paveikti skirtingus asmenis.

• Loginis neaiškumas. Priklausomybė reiškia “pasikartojantį” elgesį. Vienas kartas neturi nieko bendro su pasikartojimu.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE HEROINĄ:

• Heroinas, dar žinomas kaip diacetilmorfinas, sintetinamas iš morfijaus, kuris yra natūrali medžiaga, randama opiumo aguonose. Chemikai sukūrė heroiną XIX amžiaus pabaigoje acetilindami morfiną, todėl jis tapo stipresnė ir tirpesnė vaisto forma.
• Kai heroinas buvo susintetintas pirmą kartą, jis buvo parduodamas kaip priklausomybės nesukeliantis morfino pakaitalas ir netgi kaip kosulį slopinanti priemonė. Tačiau vėliau buvo nustatyta, kad heroinas iš tikrųjų sukelia didesnę priklausomybę ir turi sunkesnių abstinencijos simptomų nei morfijus.
• 1971 m., Vietnamo karo 16-ųjų metinių išvakarėse, keli JAV kongresmenai aplankė Vietname dislokuotus karius ir sužinojo, kad daugiau nei 35% karių bandė heroiną, o apie 20% buvo visiškai priklausomi. Remiantis tyrimu, kuris pakeitė žmonių mąstymą apie priklausomybę narkotikams, paaiškėjo, kad tik 5 % karių, turėjusių narkotinę priklausomybę, grįžusių namo, per pirmus metus vėl pasidavė šiai priklausomybei, o per trejus metus viso labo tik 12%. Kitaip tariant, maždaug devyni iš dešimties Vietname heroiną vartojusių karių beveik per vieną naktį pamiršo apie savo priklausomybę ir beveik nepatyrė jokių abstinencijos simptomų. Ši išvada akivaizdžiai prieštaravo tuo metu vyravusiam įsitikinimui, kad heroinas sukelia ilgalaikę ir negrįžtamą priklausomybę. Įrodyta, kad visiškai pakeitus aplinką priklausomybė gali išnykti savaime.
• Heroinas nėra pigus, todėl tikrai ne visiems lengvai prieinamas. Kiek Lietuvoje kainuoja ši medžiaga aš nežinau, tačiau JAV viena diena heroino vartotojui atsieina mažiausiai 200 dolerių
• Heroiną žmonės taip pat, kaip alkoholį, daug metų sugeba vartoti saikingai.

Išvados

Tikėjimas, kad heroinas, kaip ypač stiprus narkotikas, sukelia žaibišką priklausomybę, formavo narkotikų kontrolės politiką daugiau nei šimtmetį. Tiesa ta, kad asmuo negali tapti fiziškai priklausomas nuo heroino vos po vieno vartojimo. Šiai idėjai gyvuoti nėra jokio mokslinio pagrindo.

Apie 80 % heroiną vartojančių žmonių netampa priklausomi.

Nors heroinas be abejo yra pavojinga medžiaga su rimtomis pasekmėmis, priklausomybė yra sudėtingas procesas, kuris vystantosi su laiku ir apima daugybę veiksnių, įskaitant neurologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Paprasčiau tariant, yra žmonių, kurie yra didesnėje rizikoje tapti priklausomais.

Švietimas, prevencija, žalos mažinimo ugdymas ir galimybė gauti pilnavertį gydymą yra pagrindiniai komponentai, siekiant spręsti opiatų vartojimo problemas ir padėti žmonėms, kovojantiems su priklausomybe. O gąsdinimai ir masiškai skleidžiamas melas apie šias medžiagas veda tik į visuomenės klaidinimą apie narkotines medžiagas bendrai, sudarant klaidingą nuomonę, kad tarkim alkoholis yra mažiau žalingas ir nesukeliantis tokių katastrofiškų vartojimo padarinių.

Giedrė Šeputytė

dopamino.lt