Šiandienos inovatyviam pasaulyje gamtos galia dažnai lieka tinkamai neįvertinta. Tačiau, nuolat besigilinant į priklausomybių tematiką ir ieškant pačių įvairiausių būdų atkurti ryšį su savimi aš vis dažniau aptinku knygų ir autorių, kurie stengiasi mus sugražinti į gamtą teigdami, kad buvimas gamtoje, sodininkystė ir daržininkystė atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik kasdieniniame gyvenime, bet kovoje su priklausomybe. Man belieka tik jiems pritarti, nes braidymas po pievas, klaidžiojimas po miškus ir net žolės pjovimas sode man yra tikrų tikriausia laimės hormonų dozė, kuri stebuklingai atgaivina sielą ir perkrauna įkaitusias, priklausomas smegenis.
EKOterapija-kas tai?
Ekoterapija, dar žinoma kaip gamtos terapija arba žalioji terapija, yra besiformuojančios ekopsichologijos srities taikomoji praktika, kurią sukūrė Theodore’as Roszakas. Ekoterapija daugeliu atvejų kyla iš tikėjimo, kad žmonės yra viso gyvybinio tinklo dalis ir kad mūsų psichika nėra atskirta nuo mūsų aplinkos.
Šis terapinis būdas apima veiklas lauke, sąmoningumo praktikas ir aplinkos pajautimą. Paprasčiau tariant, ekoterapija apima praktikas ir veiklas, kurios skatina gilų, prasmingą ryšį su gamta.
Gamtos reikšmė mūsų emocinei būsenai
Gamta turi įgimtą gebėjimą nuraminti protą ir gydyti sielą. Tyrimai nuolat pabrėžia teigiamą laiko praleidimo natūralioje aplinkoje poveikį psichinei sveikatai. Ritmiški šlamančių lapų garsai, ore tvyrantis pušų kvapas ir ryškios lauko spalvos sukuria pojūčių turtingą patirtį, skatinančią endorfinų – natūralių laimės hormonų – išsiskyrimą.
Priklausomybė, kaip taisyklė, atskiria mus nuo savęs ir kitų, taip pat sukuria streso kupiną gyvenimą. Ekoterapija yra transformuojantis priešnuodis, skatinantis bendruomeniškumo ir ryšio jausmą.
Grupinės veiklos, tarkim žygiai pėsčiomis, sodininkystė ar laukinės gamtos terapija, ne tik stiprina fizinę sveikatą, bet ir padeda žmonėms užmegzti glaudžius santykius (tiek jungiantis į bendraminčių bendruomenes, tiek kuriant ryšius internetinėje erdvėje), būtinus ilgalaikei blaivybei. Dėl to reabilitacijos centrai ekoterapiją puikiai integruoja į savo programas.
Ką apie tai sAko Tyrinėtojai
- JK atliktas tyrimas parodė, kad pasivaikščiojimas kaimo vietovėse sumažino depresiją 71 proc.
- Web MD praneša apie tyrimą, kuriame nustatyta, kad savęs vertinimas, nuotaika ir motyvacija pagerėjo vos penkias minutes praleidus gamtos apsuptyje.
- Japonijoje atliktus tyrimą „maudynės miške“ arba „pasigėrėjimas miško atmosfera“, buvo pastebėta, kad stresą mažina daugybė skirtingų aplinkos elementų, tokių kaip gėlių ir medžio kvapo užuodimas, vandens čiurlenimo girdėjimas, gamtos peizažo stebėjimas. Sumažėjo tyrimo dalyvių pulsas kraujospūdis ir streso hormonų lygis.
- „Psychology Today“ praneša, kad kai kuriems žmonėms ekoterapija yra tokia pat veiksminga kaip ir vaistai nuo depresijos.
Įsisąmonintas dėmesingumas gamtoje
Įsisąmoninto dėmesingumo praktikų įtraukimas į lauko veiklas sustiprina gydomąjį poveikį. Nesvarbu, ar tai meditacija ramiame kraštovaizdyje, ar dėmesingas pasivaikščiojimas mišku, sąmoningas ryšys su gamta tampa savirefleksijos ir asmeninio augimo katalizatoriumi. Lengviausia praktikuoti tiesiog stebint oro permainas, aplinkos garsus, kvapus, pastebint smulkmenas, tokias kaip skruzdėlės ar grybai.
Ekoterapijos formos
Ekoterapiją galima praktikuoti individualiai, tračiau jai gali vadovauti terapeutas ar specialistas. Veikla gali būti daroma vienam arba su grupe. Sesija gali trukti kelias minutes kasdien arba apimti tam tikrą skaičių dienų ar net savaičių. Nors ekoterapija dažniausiai atliekama lauke, tam tikra veikla gali vykti ir patalpose.
Toliau pateikiamos kelios labiausiai paplitusios ekoterapijos formos:
- Siekiant sumažinti pyktį, stresą, nerimą ir depresiją gamtoje gali būti atliekami fiziniai pratimai Fiziniai pratimai, tai gali apimti pavyzdžiui, bėgiojimą, važiavimą dviračiu, ėjimą, plaukimas arba jogą parke.
- Siekiant sukurti vilties ir tikslo jausmą reiktų dalyvauti gamtosaugos veikloje.
- Gyvūnų ar žirgų terapija, pavyzdžiui, žaidimas su šunimi arba jo glostymas, padeda sumažinti susijaudinimą ir agresyvumą.
- Norint, kad pagerėtų savęs vertinimas ir vidinis gėris, labiausiai tinkama yra sodininkystės terapija, įskaitant savo sodo puoselėjimą.
- Grupinė meditacija gamtoje skatina savigarbos ir savivertės augimą.
- Žaisk žaidimus lauke, apsilankyk botanikos sode, eiki į žygį, sėdėk parke ir skaityk knygą arba stebėk paukščius: lauke yra daug dalykų, kurie suteiks šimtus gamtos teikiamų privalumų.
Dėl pačių įvairiausių priežasčių, kai kurie žmonės negali išeiti į lauką.
Jei taip atsitiko tau, gali atlikti vizualizacijos pratimus. Norint tai padaryti, mintyse sutelk dėmesį į savo mėgstamą lauko vietą ar vaizdą, galbūt laukinių gėlių lauką, jūra ir bangas arba tankų mišką. Kai sugalvosi kokia tai vieta, leisk savo vaizduotei ją tau sukurti. Leisk sau jaustis taip, lyg būtum ten.
Jei negali išeiti į lauką, yra keletas kitų būdų, kaip prisiliesti prie gamtos:
- Augink žoleles, gėles ar kambarinius augalus.
- Klausyk gamtos garsų įrašų.
- Žiūrėk į paveikslus ar gamtos peizažų nuotraukas.
- Piešk gamtos vaizdus arba apie ją rašyk.
Išvados: ekoterapijos Nauda kovoje su priklausomybe
Reguliarus buvimas gamtoje tampa aktyvia sveikatingumo strategija, mažinančia atkryčio riziką ir skatinančia ilgalaikį protinį ir emocinį atsparumą. Gamta iš esmės tampa sveikatingumo piliule, kurią žmonės gali įtraukti į savo kasdienį gyvenimą.
Ekoterapija ne tik gydo mūsų pervargusias smegenis, bet ir ugdo gilią pagarbą aplinkai. Šis naujai užmegztas ryšys su gamta dažnai įkvepia tvaraus gyvenimo būdo pasirinkimus, sukurdamas domino efektą, kuris prisideda prie asmeninės ir visos planetos gerovės.
