Lietuvoje “dviguba diagnozė” nėra labai dažnai naudojamas terminas. Jis gal geriau suprantamas, kaip gretutinis psichikos sveikatos sutrikimas, kuris nustatomas greta priklausomybės. Daugybės tyrimų išvados skelbia, kad apie 50-70% asmenų, turinčių priklausomybę, gali būti nustatyta dviguba diagnozė. Po priklausomybe nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų gali slėptis nuotaikos ir nerimo sutrikimai, PSS, bipolinis sutrikimas ir bene dažniausiai pasitaikanti depresija. Taip pat yra priešingai – psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės du kartus dažniau tampa priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio nei kiti žmonės.
Kodėl galvoju, jog apie tai būtina parašyti?
Todėl, kad mūsuose, dėl kažkokių tai mistinių priežasčių, “dviguba diagnozė” tarsi praslysta nemačiomis ir tai byloja netgi mano pačios asmeninė patirtis. Kai kreipiausi į psichiatrę dėl priklausomybės, ji visiškai nesidomėjo mano nerimu, nemiga ir emocine būsena apskritai, tik paviršutiniškai pasiteiravo ar man išrašyti antidepresantų (mažu, kad nenusižudyčiau dėl užgriuvusios abstinencijos). O kai kreipiausi į kitą psichiatrę dėl savo nemigos, ji į kortelę įrašė “nemiga-nerviniu pagrindu”, žodžiu dėl didelio nerimo, ir net nepasiteiravo ar aš kartais, o gal dažnai, išgeriu. Tada ketveriems metams pasodino ant antidepresantų, o nemiga tarsi savaime dingo, kai pastojusi mečiau gerti. Kietai, tiesa?
ką sako statistika?
Nustatyta, kad apie 56 % asmenų, sergančių bipoliniu sutrikimu, tam tikru gyvenimo laikotarpiu piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis arba yra nuo jų priklausomi.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimo, išskyrus cigarečių rūkymą, paplitimas tarp asmenų, sergančių šizofrenija, yra apie 40 %, t. y. būdingas beveik 5 kartus dažniau negu šio sutrikimo neturintiems žmonėms.
Potrauminio streso sindromas (PSS) ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu, o sergamumo rodikliai svyruoja nuo 30 % iki 60 %. Traumos poveikis gali padidinti riziką susirgti PSS ir piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Maždaug 20-45 proc. nerimo sutrikimų turinčių asmenų turi gretutinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų. Paplitimas priklauso nuo nerimo sutrikimo tipo, dažniau pasitaiko turintiems generalizuotą nerimo sutrikimą ir panikos atakas.
35 % kokaino vartotojų, kurie pradeda gydytis, atitinka vaikystėje diagnozuotus ADHD kriterijus. Kito tyrimo metu nustatyta, kad net 40 % alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių turi ADHD. ADHD turintys žmonės du kartus dažniau nei kiti piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ir beveik keturis kartus dažniau nei kiti pereina nuo alkoholio prie kitų psichoaktyviųjų medžiagų. ADHD turintys žmonės taip pat dažniau rūko, lošia azartinius žaidimus ir turi daugybę kitų priklausomybių. Tarp priklausomų nuo metamfetamino asmenų nemaža dalis, 30 % ar daugiau, taip pat turi visą gyvenimą trukusį ADHD.
Markas Schuckitas, San Diego valstybinio universiteto eksperimentinės psichologijos profesorius, atliko tyrimą, kuriame dalyvavę depresija sergantys vyrai buvo paguldyti į ligoninę, bet negavo jokių depresijai gydyti skirtų vaistų, tik nustojo vartoti alkoholį. 80% mėnesį nevartojusių alkoholio pacientų būklė jau nebeatitiko klinikinės depresijos kriterijų.
Kaip čia koją kiša priklausomybių ir psichinės sveikatos stigmatizavimas?
Psichinės sveikatos stigmatizavimas veda prie to, kad žmonės vis dar psichiatrus sieja su “durnynais” ir pamišėliais. O tai savo ruožtu reiškia, kad psichikos sutrikimai yra sušluojami po kilimu ir užsiimama savigyda alkoholiu arba nelegaliais narkotikais.
O priklausomybės stigmatizavimas veda prie to, kad žmogus atėjęs pas psichiatrą dėl depresijos simptomų, nepasisako, kad dažnai išgeria kiek per daug. Ir tai reiškia, kad bet kokia diagnozė yra netiksli.
Dėl gėdingo stigmos pobūdžio dauguma žmonių bijo abejoti jos logika. Tačiau pagalvok: ar socialinis diskomfortas, patiriamas dėl psichikos sveikatos gydymo, turi prasmę? Ar tai logiška?
Dauguma mūsų neslepia, kad lankosi pas gydytojus gydytis fizinių problemų. Jei mums skauda gerklę arba turime infekciją, mūsų kultūrinės normos liepia kreiptis į medicinos specialistą. Tačiau kai sergame psichikos ar emocine liga, stigma sako: “Niekam nesakyk”. Žaidimas “Ką apie mane pagalvos kiti” yra tas, kurio neįmanoma laimėti. Tu niekada nebūsi toks, kokiu tave nori matyti aplinkiniai, todėl susitelk į save.
Psichinių ir emocinių problemų skausmas gali būti toks pat stiprus kaip ir fizinių negalavimų. Tačiau jei liga nepasireiškia fiziniais simptomais, esame linkę ją nuvertinti ir sumenkinti. O veltui.
“dvigubos diagnozės” problema
Viena iš dvigubos diagnozės problemų yra ta, kad priklausomybe nuo alkoholio gali užmaskuoti psichinės sveikatos sutrikimą ir atvirkščiai. Stimuliantai, tokie kaip kokainas ir metamfetaminas, gali sukelti nerimą, panikos priepuolius, maniją ir miego sutrikimus. Priklausomybė netgi labai dažnai nulemia depresijos atsiradimą. Depresija taip pat gali paskatinti miego sutrikimus, nerimo sutrikimai gali sukelti panikos priepuolius, o manija yra dažnas bipolinio sutrikimo simptomas. Kompulsyvus elgesys, nerimas, paranoja ir kiti simptomai būdingi abiejų tipų sutrikimams, dėl kurių gydytojai gali nustatyti vieną, o kitą atmesti. Tai sudėtinga, sutampančius simptomus gali būti sunku priskirti vienam sutrikimui, o ne kitam.
Ir čia, kaip visada, išlenda “vištos ir kiaušinio” dilema: “Gerti pradėjau dėl depresijos ar depresija atsirado nuo gėrimo?”
Negydomas gretutinis psichikos sutrikimas – tiesiausias kelis į atkrytį.
Aš nuolat kartoju, kad detoksikacijos ar tiesiog abstinencijos tiesiog nepakanka blaiviai gyvensenai užtikrinti ir “dviguba diagnozė” yra vienas tų atvejų. Tu gali pašalinti iš savo organizmo psichoaktyvias medžiagas, tačiau jų padaryta žala ir smegenų pakitimai tikrai niekur nedingsta. Beveik akimirksniu bipolinis sutrikimas, nerimas ar depresija vėl atlieka savo juodą darbą, tavo emocinė būsena vėl neregėtose žemumose ir tu vėl griebiesi savigydos medžiagomis, kurios bent kažkiek palengvindavo būseną iki šiol.
Geriausios “dvigubos diagnozės” gydymo strategijos
AA čia vėlgi pralaimi. Jų ideologai skelbia, kad jokie medikamentai priklausomybės išgydyti negali ir tu negali vartoti jokių vaistų, nes tai nereikš, jog esi 100% blaivus. Jų programa savotiškai diskriminuoja psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones, savo ruožtu, taip pagilina jų psichologines problemas ir jų nesprendžia. Todėl mano rekomendacija, tiesiog lankant susitikimus nutylėti faktą apie paskirtą medikamentinį gydymą.
Tyrimai aiškiai parodė, kad veiksmingiausias dvigubos diagnozės gydymas, tai psichoterapijos ir medikamentinio gydymo derinys. Medikamentų vaidmens negalima nuvertinti ir dėl to, kad kai kurie iš jų vienu metu gali daryti poveikį priklausomybei ir psichikos sutrikimo simptomams. Pvz. bupropionas yra efektyvus tiek gydant depresiją, tiek mažinant potraukį metamfetaminui. Serotoniną ir dopaminą reguliuojantys vaistai gali ir sumažinti potraukį psichoaktyvioms medžiagoms ir sušvelninti tam tikrus psichologinius simptomus, pavyzdžiui, maniją, nerimą ir depresiją.
Vėlgi, neužsiciklink tik ties šiomis išvadomis.
IŠVADOS
Po priklausomybe nuo alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų gali slėptis dešimtys gretutinių sveikatos sutrikimų. Jeigu tu arba tavo artimasis renkasi gydymą stacionare, reabilitacijos centre, minesotos programoje ar dar velnias žino kur, visų pirma sužinokite, ar ten dirbantis personalas turi visus įrankius ir priemones nustatyti ir gydyti jums būdingą gretutinį sutrikimą.
Aš ne medikė, negaliu nustatyti tau jokios diagnozės. Tačiau, jeigu tu turi įtarimų, kad tau būdingi dalykai apie kuriuos čia rašiau, kreipkis į savo šeimos gydytoją, o paskui į psichiatrą ir kartu apžvelgę simptomus, nustatysite, kas turi būti gydoma kartu su esančia priklausomybe.
Gydyti tik puse “dvigubos diagnozės” yra tas pats, kas gydyti tik puse vėžio.
# priklausomybe nuo alkoholio