Reabilitacija po ne vienerius metus trukusių žalingų santykių su psichiką veikiančiomis medžiagomis yra visą gyvenimą trunkanti kelionė ir šioje kelionėje atkrytis turėtų būti vertinamas tiesiog kaip visiškai normali proceso dalis.
Aš suprantu, kad slystelėjimas kartais gali atrodyti kaip pasaulio pabaiga, ypač jeigu tau reikėjo įdėti ypatingai daug pastangų, kad pasiektum ilgalaikio blaivumo periodo ir, patikėk, aš žinau ką tai reiškia. Švelniai dedu tau ranką ant peties ir primenu, kad tavo pasiektas progresas nėra prarastas. Jis yra, jis realus ir jis niekur nepradingo. Ar tu išbuvai blaivus 14 dienų, ar 14 mėnesių – tai yra stulbinamai geras rezultatas, ypač žmogaus akimis, kuris vis dar neįveikia pirmos blaivumo dienos.
Dažnai gali atrodyti, kad tas nelemtas impulsas išgerti atsirado visiškai iš niekur ir staiga
Tačiau tiesa yra ta, kad atkrytis yra trijų etapų procesas, kuris gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Todėl dažnai yra sakoma, kad atkrytis iš tikro atsitiko gerokai anksčiau prieš patį vartojimo momentą.
- Emocinis etapas. Šiuo etapu žmogus išvis negalvoja apie narkotines medžiagas, tačiau jo elgesys ir jo emocinė būsena pasikeičia ir jis tampa labiau pažeidžiamas. Tai gali nulemti nuklydimas nuo savo reabilitacijos plano, ilgesnis ar trumpesnis vienišumo jausmas, nesėkmės darbe, sumenkęs rūpestis savimi ir t.t.
- Psichologinis etapas. Šiame etape žmogus ima galvoti apie norą išgerti ar vartoti jam įprastas medžiagas, jis ima ilgėtis savo senų įpročių, juos idealizuoti ir vėl romantizuoti.
- Fizinis etapas. Šiame etape įvyksta lūžis ir jis fiziškai ima gerti ar vartoti.
Kaip elgtis slystelėjus
Mūsų smegenys turi nepakartojamą savybę sveikti ir reorganizuotis, tačiau tam reikia laiko, kartais daugiau negu mes norėtumėm. Todėl paslydus mes turim išlikti pozityvūs ir galim sau padėti greičiau grįžti į vėžes ir juo labiau neužstrigti ten iš kur bandome išeiti.
Visų pirma, mes turime suprasti, kad sėkmingas reabilitacijos procesas visiškai nereiškia tobula blaivybė. Kaip ir minėjau, tai yra nepasibaigiantis mokymosi procesas. Kas liečia mokymąsi, mes paprastai esame labai atlaidūs klaidoms. Tačiau kai klausimas paliečia priklausomybes, mes akimirksniu tampame perfekcionistais su pozicija „arba tobulai, arba aš esu nevertas egzistuoti šioje žemėje“.
Vaikystėje kai mama ar tėtis mus mokė važiuoti dviračiu, mes ne kartą griuvome, ne kartą įvažiavom į krūmus ar į griovį. Ir nei karto mes nepagalvojom ir mums niekas nepasakė „tau nelemta važinėti dviračiu“. Vietoj to mus paguodė, padėjo mums atsistoti, gal būt uždėjo šalmą ir rankų apsaugas, padėjo pasirinkti saugesnes trasas ir padrąsino bandyti iš naujo. Edisonas elektros lemputės siūleliui išbandė daugiau nei 6000 įvairių medžiagų, kol atrado tinkamą. Jis nepasidavė nei po 1000 nei po 5000 bandymų galvodamas, kad toks siūlas išvis neegzistuoja.
Todėl būčiau linkusi daryti išvadą, kad sėkmingos blaivybės receptas visai ne tobulumas… tai atkaklumas…
Asitikus atkryčiui dažniausia reakcija į tai yra save nusiplakti, prasikeikti ir sulyginti su žemėmis, kas savaime yra labai prasta idėja. Todėl tu visada sau primink, kad tu pats ar pati pasirenki savo mintis. Tik nuo tavęs priklauso ar situaciją vertini, kaip katastrofą ar kaip galimybę pasimokyti. Atkrytis gali būti nuostabus įkvėpimo šaltinis. Bent aš tikiu, kad kiekvienas paslydimas yra arčiau trokštamo rezultato.
Tai yra unikali galimybė ramiai atsisėsti ir apsvarstyti viską kas tampa tau triger‘iu (angl. dirgikliu), ko trūksta visame procese, suteikia galimybę persvarstyti savo psichinę ir emocinę būseną.
kaip tai daryti?
Primityviai įsivaizduokim, kad tave išprovokavo nuobodulys. Nuobodulys yra puiki būsena, kuri tarsi signalinė lemputė užsidega, kai tai ką tu darai (net jei nieko nedarai) yra tau neprasminga. Ir viskas tik nuo tavęs priklauso ar tu imiesi pokyčių ir kažką keiti ar tiesiog „išjungi“ savo nervų sistemą narkotinėmis medžiagomis tikėdamasis, kad tas jausmas atsitrauks. Ir žinoma, nuobodulys atsitraukia. Bet ar gyvenimas tapo prasmingas? Ne.
Ir tokią savianalizę turi atlikti su bet kokiu dirgikliu. Vis tik atkrytis neturi nueiti veltui ir tu turi jį perprasti. Jei neišeina savarankiškai – susitik su draugu, šeimos nariu, konsultantu, psichologu, treneriu, sponsoriumi ar bet kuriuo kitu žmogumi, kuris tau yra atrama šioje kelionėje. Net jeigu tu jau penkerius metus negėrei ar nevartojai, atkrytis yra vertas aptarimo su kitu žmogumi.
Po kiekvieno atkryčio, kad ir kiek jų bebūtų, tu turi prisiversti papildyti savo blaivybės įrankių dėžutę naujais priedais
Atkrytis dažniausiai reiškia, kad visos priemonės, kurias iki šiol taikei – yra nebepakankamos. Aš tave galiu patikinti, kad tavo gyvenimo tobulinimui nėra ribų. Ir po dvidešimties metų tu vis dar galėsi atrasti kažką, kas tavo gyvenimą gali padaryti geresniu. Todėl, ne, aš neužskaitau atsakymo „aš jau viską išbandžiau“, nes greičiausiai tu dar neišbandei nėrimo vašeliu antradienio vakarais.
apibendrinant
Svarbiausia, ką reikia suprasti, kad atkrytis tai nebūtinai reiškia, kad tu turi grįžti prie aktyvaus žalingo elgesio. Tai pilnai gali būti tik momentinis įvykis ir tu iškart nedelsiant gali grįžti į vėžes. Neužsibūk. Jeigu tu dabar esi šviežiai suklupęs – žinok, kad viskas bus gerai. Nesislapstyk nei nuo savęs, nei nuo savo artimųjų. Jei imsi slėptis, tu rizikuoji žengti į labai tamsią vietą iš kurios išeiti reiks labai daug pastangų. Neigiamos emocijos kurios ima graužti slepiant įvykius labai lengvai įsuka į gilesnį vartojimą. Todėl norint išvengti įsitraukimo į žalingą ciklą – skubėk kažkam pasipasakoti ir paprašyti ištiesti pagalbos ranką.
Atkrytis yra normalus, naudingas ir labai tikėtinas. Jis mums tampa labai skausmingas, kai turime per aukštai iškeltą sau kartelę. Nuolat sau ir savo šeimos nariams tai primink – rezultatai neprivalo būti tobuli.
