Tam tikrais atvejais, kai kuriems iš mano skaitytojų, gali prireikti psichoaktyvių savybių turinčių vaistų, tokių kaip medicininė marihuana, opioidai, benzodiazepinai ir t.t. Nuomonės šia tema yra nevienareikšmės, nes tarkim AA griežtai pasisako prieš bet kokių vaistų ar kitų medžiagų vartojimą. Jie to nebelaiko blaivybe ir atvirai stengiasi atkalbėti nuo jų vartojimo. Kitavertus, yra būklių, kurias gali reikti gydyti vaistais (tarkim depresija ar sveikimas po operacijos), nes jų negydymas taip pat yra grėsmė blaivybei. Šie receptiniai vaistai tikrai kai kam gali kelti pavojų jų blaivybės strategijai, tačiau tai nereiškia, kad jų reikia vengti kaip maro. Svarbiausia, matyt čia – prevencija. Tie žmonės būtinai turėtų susirasti gydytojus, kurie supranta jų priklausomybės subtilybes ir skirtų tuos vaistus tik tada, kai jokie kiti gydymo būdai nepadeda, ir atidžiai juos stebėtų.
Tendencija, kad psichiką veikiantys receptiniai vaistai gali būti atkryčio priežastis, pastebėta jau senai.
Tačiau būtų neatsakinga dėl šių atkryčių kaltinti šiuos vaistus paskyrusius gydytojus, nes atkritusius, tai paverstų aukomis.
Taip, galbūt nuspręsdami vartoti receptinius vaistus galime būti naivūs arba per daug savimi pasitikintys, tačiau tikrai nesame aukos.
Dėl atkryčio negalima kaltinti vien tik receptus išrašiusių gydytojų.
Žinoma, kai piktnaudžiaujama šiais vaistais, kalti ir juos išrašę gydytojai. Gydytojai turi profesinę „atsakomybę pirmiausia nepakenkti.” Todėl jie privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad nustatytų, ar pacientui, besigydančiam nuo bet kokių priklausomybių, yra grėsmė pradėti piktnaudžiauti paskirtais vaistais, kurie lems atkrytį. Jei medikai nesiima šio žingsnio, akivaizdu, kad jie prisidėjo prie šios problemos atsiradimo.
Tačiau ir mes patys negalime tikėtis, kad medikai bus aiškiaregiai ar ypatingai nuovokūs.
Norėdami apsaugoti save ir savo blaivybę, turime geriau suprasti apie mums išrašomų vaistų protą keičiančias ir priklausomybę sukeliančias savybes. Ypač, jei esame linkę šį bei tą nutylėti.
Kokie vaistai reikalauja išskirtinio dėmesio ir atsargumo?
Kovojantys su priklausomybėmis žmonės turi sveikatos problemų, kaip ir visi kiti. Galime patirti traumą, kentėti lėtinį skausmą, nerimą, panikos priepuolius, miego sutrikimus, depresiją – kad ir kokia būtų būklė, galime ja susirgti. Tačiau lygiai taip pat, kaip diabetikui reikia vengti tam tikrų maisto produktų, taip ir mes turime labai atsargiai vartoti tam tikrus vaistus, kurie dažnai skiriami kai kurioms iš šių būklių gydyti. Ir apie juos turime žinoti, nes dėl savo blaivybės mes esame atsakingi patys.
Kokių receptinių vaistų turime ypač saugotis? Vaistininkai ir medikai turi savo vaistų klasifikaciją, tačiau aš šiandien skirstysiu kiek primityviau, į kelias mums aiškiau suprantamas kategorijas:
- Benzodiazepinai (pvz., Xanax, Valium, Clonazepam): Šie vaistai dažnai skiriami nerimui, panikos sutrikimams ir nemigai gydyti, jie yra centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai.
- Opioidai (pvz., OxyCodone, Tramadol, Kodeinas, Durogestic): Plačiai vartojami skausmui malšinti, opioidai kelia didelę priklausomybės riziką.
- Stimuliatoriai: Šie vaistai, paprastai skiriami nuo hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) arba narkolepsijos, gali turėti didelį poveikį dėmesio koncentracijai ir energijos lygiui.
- Antidepresantai (pvz., Prozac, Zoloft): Nors ir mažiau priklausomybę sukeliantys, tam tikros rūšies antidepresantai gali turėti įtakos nuotaikai ir pažinimo funkcijoms.
- Kai kurie pagalbiniai miego vaistai: Šie vaistai gali padėti užmigti, tačiau taip pat gali sukelti sumišimą ar priklausomybę.
- Medicininė marihuana, vartojama nuo pačių įvairių negalavimų.
kodėl kyla grėsmė?
Sveikstantys žmonės, ypač ankstyvojo sveikimo laikotarpiu, paprastai dar tik mokosi tvarkytis su emocijomis. Jie gali būti laimingi, liūdni, pikti, irzlūs, dirglūs ir neramūs per kelias minutes. Dalis sveikimo proceso yra mokymasis tvarkytis su šiais ilgai neigtais jausmais.
Paprasčiau – kovojantys su priklausomybe žmonės mokosi tvarkytis su gyvenimiškomis situacijomis be alkoholio ar kitų narkotikų pagalbos.
Kadangi priklausomybę turintys žmonės nori, kad diskomforto pojūtis iš karto sumažėtų (taip pat kuo dažniau jaustis gerai ar pakiliai), jie greičiausiai nori, kad visi jų skausmai – fiziniai, emociniai ar bet kokio pobūdžio diskomforto pojūčiai – iš karto dingtų. Deja, daugelis vaistų, kuriais gydome tokio pobūdžio simptomus, yra protą keičiantys vaistai, dažnai susiję su medžiagomis, nuo kurių pirmiausia tapome priklausomi. Bet koks protą keičiantis vaistas, legalus ar nelegalus, gali sukelti norą vartoti daugiau arba grįžti prie ankstesnio mėgstamo narkotiko, įskaitant alkoholį.
- Daugelis protą keičiančių psichoaktyvių medžiagų turi priklausomybę sukeliančių savybių. Žmonėms, kurie anksčiau piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, šie vaistai gali būti vartai atgal į priklausomybę. Pavyzdžiui, besigydančiam nuo priklausomybės alkoholiui, opioidų sukeliama euforija gali priminti ankstesnį narkotinių medžiagų vartojimą, todėl padidėja atkryčio rizika.
- Kryžminė priklausomybė atsiranda tada, kai žmogus vieną priklausomybę sukeliančią medžiagą pakeičia kita. Net jei vaistai yra paskirti gydytojo, priklausomybė nuo jų gali atspindėti ankstesnius piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis modelius, galinčius sudrebinti blaivios gyvensenos pamatus.
- Protą keičiantys vaistai gali apsunkinti situacijos vertinimą ir sprendimų priėmimą, todėl sunkiau laikytis su blaivybe susijusių įsipareigojimų. Sutrikęs pažinimas gali paskatinti racionalizuoti, pavyzdžiui: „Jei išgerti saikingai tai, gal tik viena taurė nepakenks“.
- Tam tikrų vaistų psichoaktyvusis poveikis gali imituoti apsvaigimo pojūčius, sužadinti potraukį ar prisiminimus, susijusius su ankstesniu narkotinių medžiagų vartojimu. Pavyzdžiui, benzodiazepinų raminamasis poveikis sveikstančiam alkoholikui gali priminti apsvaigimo jausmą ir sukelti sunkiai valdomą troškimą patirtį pakartoti ar sustiprinti.
- Kai kurie paskirti vaistai, ypač stimuliatoriai ar raminamieji, gali paskatinti izoliaciją ar kitokį su blaivumu nesuderinamą elgesį. Ilgainiui toks elgesys gali pakenkti blaivybės kelionėje padarytai pažangai.
Atsargumo priemonės
Suprantu, kad pasakyti yra lengviau nei padaryti. Mano manymu labai svarbu yra rasti sau gydytoją, kuris sugebėtų gydyti ir priklausomybę ir gretutinį sveikatos sutrikimą. Kitu atveju, reikia rasti gydytoją, kuris sugebėtų gydyti gretutinį sveikatos sutrikimą ir empatiškai pažvelgtų į priklausomybę. Ieškok rekomendacijų, jų dažniausiai gali rasti savo bendruomenėje (na, AA, SMART Recovery, grupinėj terapijoj ar net soc. tinkluose).
Jei vis tik nepavyksta rasti tokio gydytojo, iniciatyva turi būti tavo rankose. Tu privalai jam ar jai pasakyti, kad negali saugiai vartoti jokių protą keičiančių vaistų.
Jei gydytojui užsiminsi, kad jauti nerimą, būtinai pasakyk, kad tau labiau patiktų siuntimas pas psichoterapeutą ir galbūt masažuotoją, o ne receptas tabletėms. Jei susižeidei, pasakyk skubios pagalbos skyriaus gydytojui, kad pageidauji vengti narkotinių vaistų nuo skausmo, jei tik įmanoma, o jei vis dėlto prireiktų ko nors stipraus, norėtum tik kelių tablečių, o ne receptų su atsargomis. Tada prieš pasiimant savo vaistus paskambink savo konsultantui ar kitam žmogui, su kuriuo dirbi savo priklausomybės klausimais. Jei gydytojas nenori su tavimi bendradarbiauti ir palaikyti tavo noro vartoti nedaug tablečių nuo skausmo arba visai jų nevartoti, susirask kitą gydytoją!
Na, o jeigu šių vaistų vartojimas yra neišvengiamas reikalas, štai keletas rekomendacijų:
- Pranešk draugams ir šeimos nariams, kad pasiimi receptą, jog jie padėtų išlaikyti perspektyvą, jog šį vaistą vartoji tik nuo stipraus skausmo ir tik kelioms dienoms.
- Skirk extra laiko papildomiems grupiniams susitikimams su savo bendruomene.
- Jei įmanoma, kartu su receptinėmis tabletėmis nuo skausmo vartok nereceptinius vaistus, kad būtų galima vartoti kuo mažiau receptinių tablečių.
- Vartok tiksliai, kaip nurodyta gydytojo.
- Būtinai išklausyk antrą ar net trečią nuomonę apie paskirtą gydymą.
Išvados
Daugybė pasakojimų rodo, kaip receptiniai vaistai sužlugdė blaivybės pastangas. Pavyzdžiui, sveikstantis priklausomybę nuo alkoholio turinti žmogus, kuriam po operacijos buvo paskirti opioidai, iš pradžių gali juos vartoti taip, kaip nurodyta, bet palaipsniui didinti dozę, kad pakartotų euforiją sukeliantį alkoholio poveikį. Tai pabrėžia budrumo ir paramos svarbą vartojant paskirtus vaistus.
Trumpai tariant, mes patys esame atsakingi už savo sveikimą ir už tai, kokiu dėmesingumo lygiu bendraujame su gydytoju. Norėdami apsaugoti savo blaivybę ir save, turime tapti apsišvietusiais vartotojais. Turime suprasti apie vaistus, kurie gali būti pavojingi mūsų blaivybei. O jei mums vis dėlto prireiktų vartoti vieną iš šių vaistų, turime imtis priemonių, kad iki minimumo sumažintume atkryčio riziką.
