Mūsų vartojama kalba yra labai galingas įrankis formuojant visuomenės suvokimą, požiūrį ir net elgesį. Mūsų vartojami žodžiai neapsiriboja vien tiesioginėmis savo reikšmėmis, tačiau savyje slepia visa eilę gilesnių prasmių, kurios turi tam tikrų pasekmių. Vienas iš tokių terminų, giliai įsišaknijusių mūsų leksikoje, yra „alkoholikas“. Tarp naujos kartos koučerių, specialistų, neuromokslininkų, psichologų yra paplitusi tvirta nuostata, kad šis visiškai neetiškas terminas turėtų būti visiems laikams išgyvendintas, kaip nenaudingas ir net žalingas parazitas.

kokia termino “Alkoholikas” kilmė?

Žodis „alkoholikas“ buvo pradėtas vartoti XIXa. norint apibūdinti žmones, kurie patyrė neigiamų pasekmių dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Kiek vėliau ėmė keistis visuomenės požiūris į alkoholį, blaivybės judėjimas įgavo pagreitį. Šis judėjimas siekė skatinti susilaikymą nuo alkoholio, to svarba buvo grindžiama moraliniais ir religiniais įsitikinimais. Šiuo laikotarpiu terminas „alkoholikas“ buvo asocijuojamas su moralinės ir savikontrolės stoka.

XX a, medicinai žengiant į priekį, tapo aišku, kad priklausomybė alkoholiui yra labai sudėtinga sveikatos būklė, kuri nieko bendro su morale neturi. Tačiau net ir po to kai įvyko reikšmingi priklausomybės suvokimo pokyčiai – terminas alkoholikas vis dar ant savo pečių laiko stigmą ir gėdos naštą. Kadangi stigma nuo šio žodžio nenusiplauna, sakyčiau, kad reikia tiesiog šį terminą užmiršti ir pakeisti išmintingesniais terminais ar žodžiais.

Kodėl terminai alkoholikas ir alkoholizmas turi nugarmėti užmarštin?

• „Alkoholikas“ ,visų pirma, yra labai subjektyvi ir miglota sąvoka, kurią kiekvienas suvokiame labai skirtingai.
• 95 % visų atvejų mes patys sau nusistatome diagnozę arba mums ją nustato kiti tokie pat žmonės. O dar šmaikščiau yra tai, kad atlikus bet kurį testą (pvz. AUDIT) skirtą nustatyti ar turi alkoholio vartojimo sutrikimą, paaiškėtų kad 90% vilniečių yra alkoholikai.
• Oficialiojoje medicinoje šis terminas yra nevartotinas.

• Ar pastebėjai, kad jeigu nei tu pats, nei aplinkiniai niekada iki šiol negalvojo, kad esi alkoholikas, tai nuo to momento, vos tik tu nustosi gert – būtinai atsiras bent vienas, kuris susirūpinęs paklaus ar tu esi alkoholikas, o visi kiti apie tai sau mintyse pagalvos. Kaip atsitinka taip, kad nustoję gerti, staiga patampame alkoholikais, nors iki tol tokie nebuvome? Nes tai vėlgi beveik šimtą metų formuota idėja, jog tu „gali išsigebėti tik tada, kai prisipažįsti esąs alkoholikas“ ir amžiams esi „pasmerktas būti alkoholiku“.
• Argi ne keistai skamba tradicinė, AA mokyklą baigusio žmogaus, frazė: “aš alkoholikas, 20 metų negeriu“? Taip ir norisi pasakyti: Žmogau, atsibusk, tu jau senų seniausiai su alkoholiu neturi nieko bendro, kodėl paprasčiausiai savęs neįvardini, kaip „aš negeriantis“? Kai žmogus ilgą laiką turėjęs viršsvorio numeta puse savo svorio, mes juk jo toliau nevadinam storuliu, nors iki tol tikrai taip pagalvodavom. Arba jeigu žmogus metė 20 metų rūkytas cigaretes, juk jo toliau neidentifikuojame kaip rūkančio. Žmogus negali būti identifikuojamas tuo su kuo nieko bendro nebeturi. Tai prasilenkia su bet kokiu sveiku protu ir logika.

Mūsų kalba formuoja mąstymą ir požiūrį į save

– Užuot formulavę neišdildomą tapatybę „Aš esu alkoholikas“, turėtumėm transformuoti savo mintis, kurios būtų nukreiptos į mūsų augimą ir pokyčius. „Aš negeriantis“ arba „Aš negeriu“ – yra pats geriausias savęs apibrėžimas.

– Etiketė alkoholikas ir alkoholizmo liga verčia mus sutelkti dėmesį į bevertę formuluotę ir atitraukia mus nuo tikrosios problemos, kuri yra mūsų individualiame santykyje su alkoholiu. Turėtume sugebėti užduoti sau šiuos paprastus klausimus ir sąžiningai atsakyti: ar alkoholis neigiamai veikia mano gyvenimą? Ir jei taip, kokių turėčiau imtis veiksmų, kad pagerinčiau savo santykius su juo? Vietoj to, mes esame priversti užduoti vieną klausimą, t.y. ar esame alkoholikai, ir tik tada, jei jau esame tinkami šiai etiketei, turėtume ką nors dėl to daryti. Žodžiu, mes savo alkoholio vartojimo problemiškumą matuojame per „alkoholiko“ matavimo vienetą.

– Terminas „alkoholikas“ perša mintį, kad probleminis gėrimas liečia tik alkoholikus. Kaip pavyzdys, 2014 m. amerikiečių ligų kontrolės centro paskelbtame tyrime teigiama, kad 29 procentai suaugusių amerikiečių atitinka visus priklausomybės kriterijus. Tai reiškia, kad 51 milijonas piktnaudžiauja alkoholiu ir yra daugiau ar mažiau priklausomi, tačiau tik 5 milijonai yra kliniškai pripažinti turinčiais alkoholio vartojimo sutrikimą. Kadangi mes galvojame jog gydytis reikia tik tiems 5 milijonams, mes absoliučiai neturime ką pasiūlyti likusiems. O man pagrįstai kyla klausimas, jeigu tie 5 milijonai yra alkoholikai, tai kas yra visi kiti priklausomi individai? Taip išeina, kad „normalūs geriantieji“?

Pasaulio mastu, mačiau keletą šaltinių, kuriuose sakoma, kad apie 40% visų geriančių žmonių yra priklausomi nuo alkoholio ir tik 6% iš jų yra pripažinti kliniškai priklausomais. Tie 34% galvoja, kad yra saikingai geriantieji, jie greičiausiai supranta, kad alkoholis jiems padaro didesnių ar mažesnių problemų, tačiau pagrįstai nesijausdami „alkoholikais“ visiškai nieko dėl to nedaro. O galėtų… ir turėtų…

– Alkoholikas ir alkoholizmas yra labai primityvios sąvokos, kurios trukdo plėtoti diskusijas apie ypač sudėtingos prigimties priklausomybes.

Išvados

Nors priklausomybių samprata ir jos gydymo metodai labai smarkiai evoliucionavo, tačiau etiketė alkoholikas vis dar plačiai naudojama su visu savo praeito amžiaus prieskoniu. Milijonai vyrų ir moterų turintys didesnių ar mažesnių problemų su alkoholiu verčiau mirs, negu kad pripažins esantys alkoholikai. Ir taip yra vien dėl ypatingai stigmatizuotos etiketės.

Išsamūs tyrimai pabrėžia, kad asmenys yra labiau linkę ieškoti pagalbos ir paramos, kai jų problemos yra vertinamos sveikatos ir asmeninės gerovės, o ne moralinės dimensijos kontekste.

Mes privalome kurti visuomenę, kuri būtų empatiška priklausomiems asmenims ir didelis proveržis šioje srityje būtų, jeigu mes nuosekliai imtumėm mažinti priklausomybių stigmatizavimą. Juk priklausomybė alkoholiui, kaip ir dauguma sutrikimų, yra spektras – labai platus ir sudėtingas ir neturi būti suprimityvinama iki “normalių geriančiųjų” ir “alkoholikų”.

Giedrė Šeputytė

dopamino.lt