Daugelis pasirenkančių blaivią gyvenseną žino, kad ši kelionė nera ta, kurią gali nužygiuoti vienas. Taip, ji gali prasidėti nuo asmeninio apsisprendimo, tačiau ją formuoja ir sustiprina – o kartais ir susilpnina – mus supanti aplinka. Šeimos vaidmuo palaikant blaivybę gali būti esminis sėkmės komponentas, tą žinau iš savo asmeninės patirties. Jei ne mano vyras, greičiausiai jau senai būčiau grįžusi į dieną numeris vienas.
Šiandien aš gyvenu dvigubą gyvenimą: viena vertus pati iš priklausomybės atkovojau savo gyvenimą, kita vertus gyvenu su vis dar drūtai pageriančiu vyru – mūsų namuose blaivybė ir aktyvi priklausomybė vis dar gyvena po vienu stogu.
Gyventi blaiviai, kai šalia esantis žmogus vis dar geria – sunku. Tačiau tai taip pat daug ko moko. Aš supratau, kad negaliu savo vyro priversti mesti gerti. Galiu tik rodyti pavyzdį, gyventi autentiškai ir aiškiai apibrėžti savo ribas.
Taip, labai dažnai norisi „koučinti“ savo mylimą žmogų. Bet pokytis neįvyksta per spaudimą. Jis įvyksta per įkvėpimą. Mano pačios blaivybė kalba už mane. Man nebereikia maldauti ar grasinti – aš tiesiog gyvenu kitaip. Kalbu apie tai, kai mane nori išgirsti, o ne tada, kai galvoju, jog tai bus jam naudinga.
Bet aš taip pat turėjau išmokti, kada pasitraukti, kada saugoti savo ramybę, kada paleisti. Viena iš CRAFT stiprybių – tai mokymas šeimos nariams atsitraukti nuo priklausomybės valdymo, kad iš tiesų galėtų tapti teigiamos įtakos šaltiniu.
Kodėl šeimos vaidmuo toks svarbus sveikimo procese?
Per pastaruosius dešimtmečius daugelis tyrimų parodė, kad šeimos dalyvavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti atkryčio. Psichologas dr. Robert Meyers – CRAFT (Community Reinforcement and Family Training) metodikos kūrėjas – įrodė, kad artimieji gali stipriai paveikti priklausomybę turinčio žmogaus elgesį ir motyvaciją sveikti.
Jo tyrimai atskleidė, kad šeimos nariai gali paskatinti mylimą žmogų kreiptis pagalbos ir mažinti žalingą elgesį – be grasinimų, ultimatumų ar perdėto kontrolės poreikio. CRAFT remiasi teigiamo elgesio įgalinimu, ne spaudimu. Tai metodika, kuri moko šeimos narius, kaip padėti be akivaizdaus įsikišimo, kaip palaikyti artimąjį be “gelbėjimo” , ir kaip pasirūpinti savimi neišsižadant artimo žmogaus.
Atkryčio prevencija – visos šeimos darbas
Atkrytis nebūtinai įvyksta staiga – dažnai tai lėtas procesas, prasidedantis emociniais, o ne fiziniais ženklais. Ir šeima gali šį procesą arba pagreitinti, arba sulėtinti.
Daugelis priklausomybių tyrinėtojų pažymi, kad priklausomybė gali būti įveikta tik esant glaužiam ryšiui su mylimais žmonėmis. Šeima gali suteikti arba atimti tą ryšį. Kai artimieji kaltina, gėdina ar baudžia sveikstantį žmogų, jie dar labiau jį izoliuoja. Kai jie išmoksta palaikyti be priklausomybės įgalinimo, mylėti be kontroliavimo ir būti šalia be gelbėjimo – jie tampa sąjungininkais.
Aš jokiais būdais nesakau, kad artimieji yra kaip nors atsakingi už atrytį. Ne, tikrai ne. Dienos pabaigoje sprendimus vistiek priima pats priklausomybę turintis žmogus. Tarkim, aš galiu atnešti savo vyrui taurę jo mėgstamo gėrimo ir tik jis pats nusprendžia ar jį gerti ar ne. Tačiau aš tikrai galiu prisidėti prie to, ar jis priims tinkamą sprendimą, kai ateis tam metas.
Ką gali padaryti šeimos nariai: praktiniai CRAFT metodai
Jei esate priklausomo žmogaus šeimos narys – štai keli CRAFT principu grįsti būdai, kaip padėti užkirsti kelią atkryčiui:
1. Skatinkite blaivų elgesį
Kai jūsų artimasis priima sveiką sprendimą – eina į susitikimą, bendrauja, lieka blaivus – pasakykite, kad pastebėjote.
Švęskite net ir mažus sveikimo žingsnius. Girk pastangas, o ne tik rezultatus. Pavyzdžiui:
“Pastebėjau, kaip susitvarkei su tuo dirgikliu. Tam prireikė jėgų.”
„Didžiuojuosi tavimi, kad šiandien pasikalbėjai su terapeutu.“
“Džiaugiuosi, kad šiandien likai namuose”
Tai dera su CRAFT orientacija į blaivaus elgesio stiprinimą, o ne baudimą už nesėkmes.
2. Atsitrauk
Tai nereiškia šaltumo ar tylėjimo. Tai reiškia – nereaguoti stipriai. Jei jis grįžta išgėręs – ramiai pasitraukite, eikite miegoti. Neįsivelkite į konfliktą. Kuo daugiau emocinės reakcijos, tuo labiau stiprėja priklausomas elgesys.
3. Bendrauk be kaltinimų, smerkimo ar pamokslų
Venk tokių frazių, kaip „tu turi liautis gerti“. Verčiau sakykite: „Man skaudu, kai mūsų vakarais dominuoja alkoholis. Labai ilgiuosi tavęs blaivaus.“ Tai sukuria ryšį, o ne gynybą.
Aktyvus, nesmerkiantis klausymasis kuria pasitikėjimą ir ryšį. Venk patarimų ar pamokslų. Vietoj to pabandyk:
„Papasakok man daugiau apie tai, kaip jautiesi.“
„Ko tau dabar iš manęs reikia?“
„Atrodo, kad tau labai sunku – aš esu čia su tavimi.“
Toks buvimas savaime gydo.
4. Nubrėžkite aiškias, mylinčias ribas
Ribos nėra ultimatumai ar bausmės. Jomis siekiama apsaugoti savo gerovę ir sukurti stabilią aplinką. Pavyzdžiai:
„Nebūsiu namuose, kai bus girtaujama“.
„Aš ateisiu pasikalbėti, kai būsi blaivus“.
„Dabar turiu pasirūpinti savimi, o tai reiškia, kad reikia pasitraukti nuo šio ginčo“.
5. Rūpinkitės savo sveikimu
Jūsų savijauta svarbi. Priklausomybė paveikia visus šeimos narius. Tu negali nieko įpilti iš tuščio puodelio.Todėl tavo pačies savijauta yra svarbi. Eikite į terapiją. Žurnalas. Pasivaikščiokite. Miegokite. Juokitės. Gerai valgykite. Pailsėkite. Darykite pertraukas. Leiskite savo mylimajam pamatyti, kaip atrodo sveikas gyvenimo būdas. Prisijunkite prie SMART Recovery šeimos grupių, kurkite savo gyvenimą – ne kaip reakciją, o kaip žingsnį į savo vertę.
6. Atpažinkite atkryčio rizikas
Šventės, stresas, nuobodulys – visa tai gali tapti rizika. Ar namuose yra alkoholis? Ar kalbate apie emocijas? Ar palaikote atvirą dialogą? Atkryčio prevencija – tai ne valios klausimas, o bendros struktūros kūrimas.
7. Sukurkite balivybei palankią aplinką
Pašalinkite alkoholį iš namų. Sumažinkite alkoholio vartojimą skatinančių veiksnių poveikį. Padarykite namus šventove – ramiais, tvarkingais ir saugiais. Pasiūlykite blaivios veiklos, kuria galėtumėte mėgautis kartu.
8. Venk gėdinimo
Gėda yra pagrindinis atkryčio veiksnys. Venk tokių kalbų kaip:
„Kodėl tu tiesiog negali sustoti?“
„Tu viską sugadinai.“
„Netikiu, kad kada nors pasikeisi.“
Ar dar blogiau – kaip nors išvadinti.
Vietoj to sutelk dėmesį į jausmus ir poreikius:
“Man baisu, kai matau, kad tau sunku. Aš tave myliu ir noriu tave palaikyti.” O jei nerandi žodžių – geriau pratylėk, tai visada geresnis pasirinkimas, negu įskaudinti artimąjį.
Išvados
Jei perskaitei šį įrašą, greičiausiai tavo artimasis turi priklausomybę. Galbūt jis šiuo metu blaivus, galbūt jis aktyvioje kovoje už tą brangią blaivybę, o galbūt, jis kaip ir mano vyras – vis dar apmastymuose arba netgi neigime. . O gal tu, kaip ir aš, keliauji savo paties blaivybės kelionės, nešioji dvigubą svorį – myli jį ir gelbėji save.
Pats dramatiškiausias ir sunkiausias laikotarpis mūsų santykiuose buvo tas, kuomet aš desperatiškai stengiausi padaryti taip, kad mano vyras nebegertų. Buvo taip blogai, kad atrodė, jog viskas griūva ir nebėra jokios bendros ateities. Ir tik tada kai aš išmokau pamoką, jog aš negaliu savo vyro už ausų ištempti iš priklausomybės – mūsų namuose įsivyravo taika, o mano gyvenime – ramybė.
Tik tada, kai nustojau gyventi pagal tai, kaip įsivaizdavau jog viskas turi būti – gyvenimas tapo toks koks turi būti.
Priklausomybės chaose šeimos dažnai užstringa išgyvenimo režime. Mes prarandame save rūpesčiuose. Manome, kad jei pasakysime tobulą žodį, pagaminsime tinkamą patiekalą, pasiūlysime tinkamą pasiūlymą ar pakankamai stipriai verksime, įžiebsime pokyčius. Tačiau priklausomybė taip neveikia – kaip ir blaivi gyvensena.
Mes negalime “pataisyti” kitų žmonių. Viskas ką galime padaryti, tai sukurti aplinką, kurioje blaivybė taptų įmanoma. Būtent tai gali padaryti šeimos.
Anksčiau maniau, kad jei aš tapsiu blaivi, mano vyras paseks mano pėdomis. Kad jis pamatys šviesą per mane. Ir nors mano blaivumas įnešė aiškumo ir pakeitė mūsų santykių dinamiką, jis stebuko nepadarė – mano vyras liko toje migloje. Tačiau ji sukūrė erdvę – erdvę, kurioje galėjo sugrįžti pasitikėjimas, išryškėti tiesa ir kurioje meilė nebuvo susipainiojusi su kontrole.
Visada atmink, kad tavo ramybė, stiprybė ir asmeninė transformacija pasėja sėklas – net jei iš karto nematai, kaip jos pražysta. Kartais tos sėklos auga tyliai, giliai po žeme, ir pasirodo tik po kelių mėnesių ar metų.
Užkirsti kelią atkryčiui nereiškia vaikščioti ant blakstienų. Tai reiškia kurti gyvenimą, kuriame autentiškumas yra saugus, o blaivumas palaikomas. Tai reiškia parodyti savo mylimam žmogui, kad pokyčiai yra įmanomi – nes jis tai mato tavyje.
