Mano vyro priklausomybė nuo alkoholio visada buvo pažengusi žymiai labiau nei mano. Todėl dar prieš pradedant savo blaivybės kelionę, aš jau kėliau daug klausimų dėl savo vyro priklausomybės. Tiesa pasakius, kaip padėti savo geriančiam vyrui aš ėmiau domėtis kiek anksčiau, negu tai pradėjau daryti dėl savęs.
Tada šaltiniai buvo riboti, todėl skaičiau visus įrašus lietuviškuose forumuose ar bendruomenėse. Viskas ką pavykdavo aptikti buvo ne tai ko man reikėjo ar ko tikėjausi. Į klausimą “kaip padėti geriančiam vyrui” atsakymai liūdino ir kartu šokiravo:
- Gelbėkis ir palik jį.
- Jei kyla noras padėti – tu esi kopriklausoma. Gydykis save.
- Geriausia pagalba – išmesti jį iš namų, kad greičiau pasiektų dugną.
- Tokiems niekas negali padėti.
Tiesą pasakius, nežinau ką galvoja žmonės, kurie dalina tokius patarimus.
Ar jie įsivaizduoja, kad priklausomybę turintis žmogus, yra laukinis gyvulys, agresyvus ir neadekvatus degradas ar paprasčiausiai gyventi nenusipelniusi žmogysta?
Retas, kuris už “geriančio vyro” etiketės pamato kenčiantį žmogų, kuris gal būt yra mokytojas, kažkada išgelbėjo skęstantį vaiką, kuris turi dešimtis medalių iš labai mylėto sporto, kuris gal būt yra puikus tėtis ir t.t. Etiketė “geriantis vyras” akimirksniu nubraukia viską, kas tame vyre yra ir buvo gero ir lieka tik “tuščia vieta” – beasmenė būtybė. Ir tik TU ir AŠ širdyje jaučiame, kad tai yra netiesa.
Žinok, kad noras išgelbėti priklausomą mylimą žmogų yra labai natūralus. Toks pat natūralus, kaip noras pasirūpinti savo šeimos nariais, kai sušlubuoja jų sveikata arba juos ištinka nelaimė. Pagrindinė problema kyla tada, kai geranoriški veiksmai netyčia ima įgalinti (sudaryti palankias sąlygas) priklausomybę.
Tad šiandien aiškinsimės:
Kada padedi artimajam, o kada įgalini priklausomybę?
Niekas nenori galvoti, kad jų pastangos padėti iš tikrųjų tik dar labiau sustiprina artimojo priklausomybę. Tačiau būtent taip ir yra visais atvejai, kai tu:
- Darai už artimąjį dalykus, kuriuos jis gali ir turi daryti pats.
- Neleidi jam prisiimti atsakomybės už jo priklausomybės padarytą žalą, apsaugai jį nuo natūraliai kylančių jo elgesio pasekmių ir net padedi srėbti privirtą košę.
Tai dažniausiai būna tokie dalykai, kaip: tu sutvarkai pridergtas (pvz. privemtas) patalpas arba išgertuvių netvarką, girtam partneriui pakloji lovą arba padarai vakarienę, nes jis to nepajėgs padaryti pats. Paskambini jo viršininkui pasakyti, kad jis susirgo, nors iš tikro jis pagiringas negali vairuoti. Sumoki baudas už vairavimą išgėrus. Nueini į parduotuvę parnešti alaus, kad “pasitaisytų sveikata”. Padedi nusiprausti, stengiesi kad nesušaltų, rūpiniesi, kad nebūtų šlapia ar purvina, įkyriai ieškai šamano ar ketvirtojo koduotojo, kuris išgydytų artimąjį ir dar šimtai kitų dalykų, būdingų tik jūsų šeimai.
Tokiu elgesiu tu sudarai palankias sąlygas priklausomybei egzistuoti. Todėl reikia mokintis atpažinti tokias situacijas ir jas keisti.
Greičiausiai tu galvoji, kad lengviau pasakyti nei padaryti. Ir tu greičiausiai esi teisi (-us).
Jei sulėtintume tempą ir atidžiau pažvelgtume į tai, kas vyksta šeimoje, pamatytume, kad priklausomo asmens gelbėjimas nuo neigiamų pasekmių dažnai yra priemonė visiškai kitam tikslui pasiekti.
Iš tikrųjų tai darome norėdami išgelbėti save arba savo šeimą. Juk jeigu mūsų mylimas žmogus miršta, yra suimamas, atleidžiamas iš darbo ar įvyksta bet kuris kitas blogas dalykas – mes ir mūsų šeima nukenčia įvairiais aspektais. Patinka mums tai ar ne, bet mūsų gyvenimai yra susiję. Kai mums liepiama tiesiog viską palikti savieigai, rizika atrodo per didelė. Todėl, gelbėjimas yra savotiška išgyvenimo strategija.
Labai skaudi yra riba, kurioje tu turi pasirinkti arba apsaugoti save ir šeimą, arba apsaugoti artimojo priklausomybę. Visad renkiesi vieną iš šių dviejų variantų.
Tada kaip gali padėti?
Pagalba reiškia, kad tu įgalini sveikimą nuo priklausomybės, o ne priklausomybę.
Visų pirma tu turėtum nustoti daryti bet ką kas palengvina arba sudaro palankias sąlygas toliau svaigintis.
Už jį prisiimi visus namų ruošos darbus? Apmoki sąskaitas? Maitini? Ar tu sukuri saugią aplinką, kurioje patogu gerti? Liaukis.
Visų antra, nustok kurti už jį pasiteisinimus. Galbūt bandai sukti uodegą, kodėl priklausomas partneris negali dalyvauti šeimos susitikimuose (Jis susirgo arba turi daug darbo). Galbūt pateisini nemandagų ar neadekvatų elgesį (Pastaruoju metu jis patyrė daug streso). Galbūt pridengi praleistus susitikimus ar įsipareigojimus (Sugedo mašina arba susirgo vaikas). Tiesa ta, kad toks elgesys vėlgi tarnauja priklausomybei ir padeda išvengti pasekmių – gėdos.
Visų trečia – pinigai. Jei tu išlaikai šeimą, vadinasi pinigus alkoholiui ar narkotikams artimasis gauna iš tavęs. Nebefinansuok priklausomybės.
Ketvirta – nebekaišiok pagalvių. Nebegali švelninti blogų sprendimų padarinių. Galbūt tu ir nori jaustis reikalinga (-s) ar paslaugi (-us), tačiau tai nepadeda. Atsitikus bėdai visada gali pasiūlyti emocinę pagalbą arba patarimą jei prašo, tačiau privirtos košės srėbimas nuo šiol yra paties artimojo reikalas.
Pasiūlyk pagalbą, kai jis arba ji parodys norą pokyčiams.
Pradėk domėtis priklausomybėmis, gerai susipažink su CRAFT metodika ir aktyviai pradėk ją taikyti savo kasdienybėje.
Johanno Hari garsiojoje TED paskaitoje „Viskas, ką manote žinantys apie priklausomybę, yra klaidinga“ („Everything You Think You Know About Addiction Is Wrong“) teigiama, kad ryšys yra raktas įveikiant priklausomybę. Todėl skatink ryšį be alkoholio. Pradėk nuo to, kad tu vis dar gali išreikšti meilę ir pasirinkti nesmerkiantį elgesį su savo mylimu žmogumi. Tarkim aš inicijuoju daug pramogų, kuriose mano vyras gali dalyvauti tik jei negeria ir pati nesiveliu į “girtas” pramogas su juo. Mes turime gražų santykį tik tada kai jis yra visiškai blaivus.
Na ir žinoma – ribos. Nustok svaidytis ultimatumais, kurių neįgyvendinsi (tarkim grasinimai išsiskirti), nes taip prarandi autoritetą.
Jei iškėlei sąlygą – laikykis jos, kad ir kaip tai atrodytų sudėtinga ar skausminga.
Tu tikrai turi teisę į pagarbų elgesį, tvarką ir ramybę namuose, turi teisę reikalauti prisidėti prie sąskaitų apmokėjimo ir pareikalauti negerti prie vaikų. Viskas kas apsaugotų tavo emocinę ir psichologinę gerovę turi tapti neperžengiamomis ribomis, kurias tu aiškiai ir konkrečiai turi išsakyti savo artimajam.
Išvados
Pagalba artimajam yra visada labai slidus reikalas. Pusiausvyra tarp pagalbos ir priklausomybės įgalinimo yra labai trapi ir kartais sunkiai pamatoma plika akimi. Pagrindinis tikslas – suteikti paramą ir kartu leisti jam prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nustatyk ribas, leisk natūralias pasekmes, ragink ieškoti pagalbos, teik pirmenybę rūpinimuisi savimi, puoselėk ryšį ir kreipkis profesionalios pagalbos jei tik reikia. Tik taip iš tikro gali padėti.
Visada sau primink, kad bet koks elgesys, kuriuo sieki “pataisyti” situaciją – yra priklausomybės įgalinimas. Nors tavo tikslas gali būti padėti partneriui, rezultatas visada bus priešingas: Kai parodai jam, kad visada būsi šalia, kad ištaisytum tai, kas negerai, siunti žinutę, jog sutinki su jo netinkamu elgesiu. Kad ir kaip būtų skaudu, nepamiršk, kad galiausiai jo sveikimas yra jo atsakomybė. Tavo vaidmuo – sukurti aplinką, kuri skatintų pokyčius, o ne atitolintų nuo jų.
