Dėl savo gėrovės ir sveikatos, ilgainiui, dauguma iš mūsų priima sprendimus, kurie nėra būdingi daugumai. Atsisakome cukraus ar mėsos, badaujame, tampame negeriantys, atsisakome žydrųjų ekranų, kavos ir dar daug kitų dalykų.
Mano vyras nėra atsisakęs alkoholio. Nepanašu, kad ir planuotų tai daryti. 😂 Todėl mums dažnai tenka įsivelti į keistas diskusijas apie įpročius, sveikatą ir kas dera ar nedera šiame pasaulyje. Ir kartą, mano vyras man šovė: “Tu daraisi panaši į tuos kuoktelėjusius veganus”.
Tai mane įskaudino.
Įskaudino, nes aš visai pritariu minčiai, kad kai kurie veganai yra kuoktelėję, pikti ir erzinantys žmonės. Tai tie veganai, kurie savo veganizmą grūda tau į gerklę, net jei tu to neprašei. Kai kurie jų klausinėja ar tu matei tam tikrus dokumentinius filmus, arba tiesiai šviesiai išporina, kad tavo įpročiai yra žalingi planetai. Jau nekalbant apie daugelio piktų veganų mėgstamiausią pomėgį – vegetarų peikimą…
Pažįstu ir normalių veganų. Jie renkasi naudoti, valgyti ir dėvėti tik veganiškus produktus, tačiau to nereikalauja iš kitų ir dažnai netgi ne iškart suprasi kad jie yra veganai. Nes tai yra jų asmeninis pasirinkimas apie kurį jie informuoja tik tada, kai to reikalauja situacija.
Ar aš tapau panaši į piktą veganą?
Kažkuria prasme tikrai TAIP. Metus gerti, mano gyvenimas pagerėjo šviesmečiais, o mane vis dažniau ėmė piktinti aplinkinių aklumas: “Žmogau, negi tu nesupranti, kad toje gražioje taurėje yra nuodai! Tai legalus būdas nusižudyti!”. Nejučia ėmiau terorizuoti aplinkinius su pasakojimais, kokia gera yra mano sveikata, kiek daug energijos aš turiu, kaip puikiai miegu, kad gyvenimas be pagirių yra svajonių gyvenimas ir kad daugiau niekada nebevartosiu alkoholio, nes dabartinis gyvenimas yra tai, kas yra skirta kiekvienam žmogui, kaip status quo.
Kas liečia mano vyrą, tai jo atžvilgiu tapau pasyviai agresyvi.
Ėmiau jį nuolat baksnoti pagaliuku ir priekaištauti dėl jo per dažno išgėrimo ir poškinti savo tiesas, nesuprasdama, kad kitame laido gale informacija yra nepriimama.
Panašiai, kaip kai kurie veganai, kai jie kalba apie mėsos vartojimą ir apie tai, kas nutinka gyvūnams. Pikti veganai sako, kad „mėsos valgymas yra žmogžudystė“. Aš sakiau, kad alkoholis yra nuodai. Abu teiginiai yra teisingi, bet niekas nenori, kad jie būtų nuolat primenami ir verčiami jaustis dėl to nepatogiai.
Todėl taip, tam tikra prasme, negeriantys žmonės kartais irgi tampa panašūs į piktus veganus.
bet ne viskas taip paprasta
Tiek veganai, tiek negeriantys žmonės atidžiai žiūri į tai, ką deda į savo organizmą. Dėl to, kai kurie iš jų, jaučiasi atstumti, nesuprasti arba nepatikimi, kai kuriems žmonėms. Gyvulinės kilmės produktai ir alkoholis yra pagrindiniai vakarietiškos mitybos ir kultūros elementai, todėl sunku suprasti, kodėl kas nors galėtų susilaikyti nuo bet kurio iš jų. Be to, toks gyvenimo būdas, kai kuriuos žmones, verčia jaustis kitokiais ir priverstais ginti savo pasirinkimus.
Tiek negeriantys žmonės, tiek atsisakę gyvulinės kilmės produktų yra nuolat pašiepiami ir statomi į labai nepatogias padėtis. Mes galime išvysti juos menkinančių užrašų ant marškinėlių, įrašų soc. tinkluose ar komentaruose po straipsniais (pati su tuo susiduriu). Mačiau ir patyriau daug situacijų, kai žmonės spaudžia kitus išgerti ar pasiūlo “tik vieną kulšelę” vištienos.
“Juk nenumirsi nuo trupučio.”
“Nepasiilgsi lašinukų?”
“Taigi tu visai ne alkoholikė, kodėl negali sau leisti bent retkarčiais išgerti?”
“Žmonių dantys yra pritaikyti mėsai valgyti, tai mums duota iš gamtos.”
Ir tai vyksta kur kas dažniau, negu abstinentai ar veganai išreiškia savo pozicijas.
Tiesiog, kai tai daro jie – visi piktinasi, kad bandoma primesti savo žaidimo taisykles, tačiau kai jie tai daro – tai viso labo pokalbis.
Aš niekada gyvenime nesu jokiam žmogui per vakarėlį pasakiusi: “Gal tu pabandyk šiandien negerti?”. Nes iš tikro, man visiškai vienodai geria aplink mane žmonės ar ne. Mano tinklaraštis skirtas ne atversti į blaivybę kitus, jis skirtas tiem, kam jo labiausiai reikia – norintiems gerti mažiau arba apskritai mesti.
Ką mes visi kartu galime dėl to padaryti?
Iš tikro, tai mes visi, rečiau ar dažniau, anksčiau ar vėliau, nusprendžiame pasikeisti, išbandyti naujų dalykų. Greičiausiai reikia tai priimti, kaip natūralų procesą. Jeigu mus erzina kitų pokyčiai – tai greičiausiai nieko nepasako apie tą kitą žmogų, o tik beda pirštu į mus pačius.
Dažniausiai mes nežinome, iš kur kyla kiekvieno žmogaus sprendimai. Priežasčių, kodėl jie praktikuoja vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, kokį praktikuoja, gali būti galybė. Todėl mes visi turime mokintis gyventi ir leisti gyventi kitiems, taip kaip jie nori.
Tas pats liečia ir apsėstus veganus ir abstinentus – niekam nepatinka, kai kas nors jiems kiša į gerklę savo įsitikinimus ir įpročius, nesvarbu, kiek jūsų gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę. Ypač jei niekas to neprašė.
Išvados
Mes neįtikėtinai greit sugebame nuteisti kitus žmones, padaryti išvadas, priklijuoti etiketes ir paniekinti vertybes, kurios nesutampa su mūsosiomis.
Tiesa ta, kad nėra teisingo būdo gyventi. Kiekvienas iš mūsų interpretuoja gyvenimą savaip, remiantis savo išgyvenimais, savo praeitim ir lūkesčiais ateičiai.
Visiems yra vietos šiame pasaulyje. Net piktiems veganams.
Visus mus vienija noras gyventi darnesnį gyvenimą su savimi.
