Dauguma žmonių laisvalaikiu renkasi vartoti alkoholį ar kitus narkotikus, nepaisant to, kad vienas iš penkių žmonijos gyventojų turi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimą. Nacionalinio alkoholio ir sveikatos tyrimo duomenimis, apie 85 proc. žmonių teigia per gyvenimą vartoję alkoholio. Ir nors daugėja įrodymų apie žalingą alkoholio poveikį ir patiriame tragiškus jo vartojimo padarinius, mes, kaip visuomenė, sąmoningumo link judame labai lėtai. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholis ir visi kiti narkotikai yra lengvai prieinami ir plačiai paplitę, visiems būtų labai naudinga žinoti, ar jiems gresia padidėjusi priklausomybės atsiradimo rizika. Ir šis įrašas yra kažkuo labai panašus į įrašą: “Kas tai yra priklausomybė nuo alkoholio”. Nes, kai kalba pasisuka apie rizikos faktorius, skirtingi mokslininkai ir tyrinėtojai susimuša. Genetinio determinizmo garbintojai būna užpulti vaikystės traumų analitikų ir panašiai.
Tiesa yra ta, kad priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi yra pakankamai daug. Pradedant nuo žmogaus lyties, amžiaus kada jis pradėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas, aplinkos, vaikystės, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, genetikos, narkotikų prieinamumo ir t.t. Ir negalima kiekvieno priklausomybės atvejo apspręsti tik pagal vieną pasirinktą, širdžiai mielą, teoriją.
Taip, kaip nutiko kartą man…
Kai pirmą kartą kreipiausi pas psichiatrą dėl savo alkoholio vartojimo, man per pirmas penkias minutes buvo išdėstyta išvada, kad turiu polinkį į priklausomybę alkoholiui dėl GENETIKOS, nes mano tėvas “alkoholikas”. Anot gydytojos: “Genetika VISKĄ lemia mūsų gyvenime” (žodis žodin atkartoju). Ir visiškai nesvarbu, kad aš pirmą kartą prisigėriau dar pradinėje mokykloje arba tai, kad tuo metu turėjau ypač stiprų nerimą ir su tuo susijusią nemigą. Visiškai nesvarbu, kad turiu ir vaikystės neigiamų patirčių. Ir visiškai nesvarbu, kad mano mama beveik negerianti, o tėvas tapo priklausomu tik vyresniame amžiuje. Aš gimiau visiškai negeriančioje, jaunoje šeimoje, o girtaujančio tėvo nepažystu ir akyse nesu mačiusi.
Tada mane, žalią pradedančiąją eiti blaivybės keliu, tai labai paveikė. Aš tarsi šlapiu skuduru trenkta važiavau namo ir galvojau: “Aš pasmerkta… aš gimiau su defektu… kaip aš galiu pakeisti kažką, kas man buvo perduota gimstant? Aš gimiau priklausoma…aš niekada nepasikeisiu…”. Mintys buvo demotyvuojančios ir žlugdė mano visą blaivios gyvensenos strategiją. Buvo akimirkų, kuomet nuleidusi rankas sau sakiau: “Neverta net vargti keistis, nes to negaliu pakeisti, lygiai taip pat, kaip paveldėto aukšto ūgio”.
Tol kol nepradėjau skaityti apie priklausomybes ir nesužinojau, kad genetika iš tikro ne kažką ten labai jau ir sprendžia. 🤭
Kol nesupratau, kad tai yra kur kas daugiau, negu vieno žmogaus nuomonė.
Priklausomybės atsiradimo Rizikos faktorių yra tiek daug, kad praktiškai kiekvienas žmogus žemėje jų turi.
Annie Grace
Genetika
Savo laiku genetinio determinizmo koncepcija buvo labai smarkiai išvystyta ir remiantis ja imta aiškinti šimtai žmogaus sveikatos sutrikimų. Manoma, kad jei tavo tėvai ar artimi giminaičiai kovojo su priklausomybe, gali būti didesnė tikimybė, kad su ja reikalų turėsi ir tu. Šiandien gilinantis į naujausius priklausomybių aiškinimus, genetika vis tik yra stumiama į šoną, nes yra aišku, kad genai gali būti nuslopinti arba aktyvuoti priklausomai nuo aplinkos poveikio: tai reiškia, kad net ir labiausiai sužalotas augalėlis, esant labai palankioms sąlygoms, gali užaugti į tvirtą ir sveiką medį.
Taip, tiesa, kad yra tam tikrų genų, darančių įtaką fiziologiniam atsakui į konkrečius narkotikus. Pavyzdžiui, yra genų, darančių įtaką alkoholio metabolizmui, dėl kurių kai kurie žmonės, išgėrę alkoholio, jaučiasi blogai. Tai, ar tu turi sunkias pagirias, natūraliai daro įtaką tolesnio vartojimo tikimybei. Nors aš pati visada nepakėliau alkoholio ir man nuo jo buvo bloga – tai nesutrukdė man gerti, tačiau tikrai padėjo paskui atsisakyti alkoholio, nes paprasčiausiai nebegalėjau susitaikyti su tūkstančiai iššvaistytų sekmadienių ir pirmadienių.
Aplinka
Aplinka, kurioje augai ir gyveni, daro didelę įtaką tam, kokie bus tavo santykiai su psichoaktyviomis medžiagomis.
Neigiamos vaikystės patirtys (angl. ACE), pavyzdžiui, prievarta, nepriežiūra ar tėvų piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, labai padidina priklausomybės riziką. Vaikai, susidūrę su šiais veiksniais, dažnai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas kaip įveikos mechanizmą.
Aplinkinių spaudimas: socialiniai ratas, normalizuojantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, gali paskatinti eksperimentuoti ir įprasti jas vartoti. Paaugliai ir jauni suaugusieji yra ypač jautrūs šiai įtakos formai. Tačiau ir brandūs suaugusieji gali būti tam paveikūs, ypač socialiai jautresni žmonės, kuriems svarbu pritapti.
Prieinamumas: Kuo lengviau gauti narkotinių medžiagų, tuo didesnė tikimybė, kad asmenys jas išbandys ir galimai piktnaudžiaus jomis. Pavyzdžiui, gyvenant vietovėje, kurioje yra didelis alkoholio prieinamumas, gali padidėti alkoholio vartojimo lygis. Arba tarkim, AŠ nežinau kur gauti kitokių narkotinių medžiagų, tad net jeigu ir labai norėčiau – man reiktų dėti pernelyg daug pastangų, tam, kad jas vartoti.
Gretutiniai psichikos sveikatos sutrikimai
Daugybės tyrimų išvados skelbia, kad apie 50-70% asmenų, turinčių priklausomybę, gali būti nustatyta dviguba diagnozė. Po priklausomybe nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų gali slėptis nuotaikos ir nerimo sutrikimai, PSS, bipolinis sutrikimas ir bene dažniausiai pasitaikanti depresija. Taip pat yra priešingai – psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės du kartus dažniau tampa priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio nei kiti žmonės.
Nustatyta, kad apie 56 % asmenų, sergančių bipoliniu sutrikimu, tam tikru gyvenimo laikotarpiu piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis arba yra nuo jų priklausomi.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimo, išskyrus cigarečių rūkymą, paplitimas tarp asmenų, sergančių šizofrenija, yra apie 40 %, t. y. būdingas beveik 5 kartus dažniau negu šio sutrikimo neturintiems žmonėms.
Potrauminio streso sindromas (PSS) ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu, o sergamumo rodikliai svyruoja nuo 30 % iki 60 %. Traumos poveikis gali padidinti riziką susirgti PSS ir piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Maždaug 20-45 proc. nerimo sutrikimų turinčių asmenų turi gretutinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų. Paplitimas priklauso nuo nerimo sutrikimo tipo, dažniau pasitaiko turintiems generalizuotą nerimo sutrikimą ir panikos atakas.
Kaip tai susiję? Na, žmonės turintys gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų alkoholiu “gydosi”. Tai yra dar vienas problemų įveikos mechanizmas. Paprastai tariant, psichikos sveikatos sutrikimai, turi tam tikrus simptomus, kuriuos žmogus, psichiką keičiančiomis medžiagomis, stengiasi nuslopinti ar suvaldyti.
Amžius
Amžius, kai žmogus pirmą kartą vartoja narkotines medžiagas, turi didelę reikšmę tolimesniam jo priklausomybės vystymuisi.
Paauglystėje ir ankstyvoje suaugusiųjų kartoje smegenys vis dar vystosi, ypač srityse, susijusiose su sprendimų priėmimu ir impulsų kontrole. Dėl to jauni žmonės yra labiau pažeidžiami priklausomybės.
neuronai paauglių smegenyse aktyvuojasi daug greičiau nei pas suaugusiuosius, todėl jie yra kone iš anksto „pasiruošę“ įsitraukti į priklausomybę sukeliantį elgesį.
Frances Jensen „paauglio smegenys, neuromokslininko gidas, kaip išgyventi paauglystę“
Kuo vaikas vyresnis ims vartoti alkoholį, tuo jo smegenys bus labiau išsivysčiusios ir gebės įvertinti visą patirtį bei priimti brandesnius sprendimus. Kaip pavyzdys, jei vaikas pradeda kartais išgerti būdamas dvylikos, kas tikrai yra visai tikėtina – jis būdamas dvidešimt vienerių jau bus priklausomas. Arba jei vaikas pirmą kartą gurkštelės alkoholio penktoje klasėje, du kartus labiau tikėtina, kad jis septintoje klasėje tai darys reguliariai.
asmenybės bruožai
Nors nėra nustatyta jokių bendrų charakterio ar būdo bruožų, kuriuos turi priklausomi asmenys, tačiau tam tikri asmenybės bruožai ir elgesio tendencijos gali padidinti priklausomybės tikimybę.
Impulsyvumas: Žmonės, kurie veikia negalvodami, yra labiau linkę eksperimentuoti su medžiagomis ir išsiugdyti nuoseklų vartojimą.
Aštrių pojūčių siekimas: Naujų ir intensyvių potyrių troškimas gali paskatinti žmones vartoti medžiagas, kurios suteikia laikiną jaudulį ar euforiją.
Žema savivertė: Žmonės, kurių savivertė prasta, gali griebtis medžiagų, kad jaustųsi labiau pasitikintys savimi arba pabėgtų nuo neigiamų minčių.
lytis
Nedaugžodžiausiu – moterys žymiai greičiau nei vyrai tampa priklausomos nuo alkoholio.
hipotetinis pamąstymas
Apie tai nerašo mokslininkai ir neatlieka svarbių tyrimų, tačiau į tai svarbu atkreipti dėmesį:
Jeigu neturi jokių rizikos faktorių, tačiau tavo gyvenime yra kažkokie nesklandumai, problemos, didelis ir gilus skausmas ir tu pradedi vartoti alkoholį tam, kad su tuo susitvarkytum – tai yra tiesiausias kelias į pačios sudėtingiausios formos priklausomybę ir tai atsitiks žaibišku greičiu.
Tada, kai žmogus pradeda alkoholį vartoti savigydai, kaip streso įveikos strategiją – kelias iš tos situacijos tampa labai sudėtingas, nes jis nedelsiant savo smegenis išmoko, kad tai yra būdas viską pataisyti.
Todėl, jei tu esi absoliučiai laisvas žmogus, neturi problemų su alkoholiu ir šį straipsnį skaitai šiaip sau, žinok, kad jeigu tau gyvenime nutiktų kažkas labai blogai – jokiais būdais neskandink tų nemalonumų alkoholyje, rizika užkibti yra tiesiog pernelyg didelė.
Išvados
Rizika priklausomybei išsivystyti dažniausiai kyla iš tam tikros faktorių kombinacijos. Jei vertinčiau pagal save, tai surenku beveik visą tų rizikingų veiksnių kolekciją ir greičiausiai daugelis skaitančių – lygiai taip pat.
Ar tai reiškia, kad mes pasmerkti? Visiškai ne. Nes mūsų protas, vidinė jėga, ryžtas ir sąmoningumas yra kur kas galingiau nei bet kokia priklausomybė. Mes visada galime atsverti bet kokį rizikos faktorių, įveikti traumas, išmokti sveikų gyvenimo įveikos strategijų, perlipti per save ir išmokti sveikų įpročių, susikurti sveiką aplinką ir imtis prevencijos.
Taip, žinodami rizikos faktorius, mes galime suprasti, kodėl įklimpome, tačiau tai nėra joks nuosprendis. Tai paprasčiausiai paaiškinimas, kodėl su mumis atsitiko tai, kas atsitiko ir puikus rodiklis, ties kuria vieta mums reikia padirbėti labiau.
išnašos
- National Institute on Drug Abuse. (2020). Genetics and Epigenetics of Addiction. Retrieved from https://www.drugabuse.gov
- American Psychological Association. (2019). Trauma and Substance Abuse. Retrieved from https://www.apa.org
- Substance Abuse and Mental Health Services Administration (SAMHSA). (2021). Preventing Substance Use Disorders. Retrieved from https://www.samhsa.gov
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (2022). Adverse Childhood Experiences and Addiction. Retrieved from https://www.cdc.gov
# rizika # rizika # rizika # rizika # rizika # rizika
