Juk girdėtas posakis “Tu esi tai, ką valgai”? Žinoma girdėtas ir tuo pačiu milijonus kartų užkištas įvairiausiu šlamštu per skrandį. Manęs nuolat klausia, kodėl aš nevalgau kiaulienos. Na, tai yra būtent ta priežastis. Nes kiaulė yra tai, ką ji valgo. Šlamštą. Jos mėsa dvokia, todėl “mamos kotletukai” manęs nežavi. Man atrodo, kad apie tai, kaip veikia žarnynas, mes vis dar kalbame per mažai, todėl ir mažai suprantame kaip iš tiesų jis sąveikauja su smegenimis. Taip pat nedaug kalbame apie tai, kaip alkoholis sužaloja mūsų žarnyną. Tad šiandien apie tai…
Man labai didelis atradimas buvo Brookie Scheller knyga How to Eat to Change How You Drink: Heal Your Gut, Mend Your Mind, and Improve Nutrition to Change Your Relationship with Alcohol, kurioje ji labai išsamiai paaiškina, kad ne vien nuo smegenų priklauso mūsų troškimas vartoti alkoholį. Žarnynas taip pat diktuoja komandas, tiesa, ne tiesiogiai. Žarnynas pasiunčia signalą smegenims jog mikrobiotai trūksta tam tikrų medžiagų (dažniausiai cukraus, kaip maisto blogosioms bakterijoms), o smegenys pasiunčia tau idėją, kad išgerti yra labai gera mintis.
Jei nori pagerinti virškinimą, imuninę sistemą ir bendrą sveikatą ir savijautą, alkoholis yra vienas iš pagrindinių ingredientų, į kurį reikia atsižvelgti.
Ar kada nors girdėjai apie žarnyno ir smegenų ašį?
Žarnyno mikrobiotą sudaro įvairialypė mikroorganizmų populiacija, gyvenanti daugiausia žarnyne. Ši sudėtinga ekosistema susideda iš trilijonų bakterijų, archėjų, virusų ir grybelių, kurių kiekvienas vaidina svarbų vaidmenį palaikant žarnyno sveikatą ir prisidedant prie bendro organizmo funkcionalumo.
Šie mikroorganizmai veikia šeimininko sveikatą reguliuodami imuninės sistemos homeostazę, skaidydami maistą iki naudingų maisto medžiagų, sintetindami žmogui reikalingus vitaminus ir apsaugodami jį nuo įvairių patologinių mikroorganizmų.
Žmonių mikrobiota skiriasi – ji priklauso nuo gyvenimo būdo veiksnių (mitybos, fizinio aktyvumo) ir genetikos. O asmenų, sergančių tam tikromis ligomis, mikrobiota gali turėti tam tikrų bendrų bruožų.
Žarnyno ir smegenų ašis – tai dvikryptė komunikacijos sistema, kuria naudodamasis mikrobiomas gali moduliuoti smegenų veiklą ir aktyvumą per savo metabolitus siųsdamas signalus tiesiogiai per klajoklį nervą. Šios dvikryptės sistemos sutrikimas, vadinamas disbioze, siejamas su įvairiomis ligomis, tokiomis kaip dirgliosios žarnos sindromas, opinis kolitas, II tipo cukrinis diabetas ir neurodegeneracinės ligos.
Kai sutrinka žarnyno veikla, kenčia ir smegenys. Nerimas, depresija ir net demencija siejami su žarnyno uždegimais ir išbalansuota žarnyno mikrobiota.
Serotoninas ir žarnynas
Serotoninas yra vienas iš pagrindinių laimės hormonų. Tai cheminė medžiaga, kurią gamina nervų ląstelės ir kuri užtikrina gerą savijautą, balansą ir pasitenkinimą gyvenimu. Serotonino esmė ta, kad jis daugiausia gaminamas žarnyno sienelėse, o ne smegenyse, ir cirkuliuoja organizme.
Jo taip pat yra kraujo plokštelėse, taip jis pasklinda po centrinę nervų sistemą. Kad gautumėme pakankamai nepakeičiamosios aminorūgšties triptofano ir serotonino, reikia valgyti daugiau riešutų, sūrio ir mėsos. Serotoninas mažina nerimą ir depresiją, gerina nuotaiką, virškinimą ir prisideda prie geresnio miego. Būna, kad gydytojai klaidingai bando spręsti serotonino problemas smegenyse ir netikėtai atsiranda šalutinis poveikis žarnyne.
Taigi, kas nutinka, kai žmogus vartoja alkoholį?
Daug! Žarnyną tai džiugina mažiausiai! O smegenys labai sutrikdomos. Jei geriau pagalvotumėm, tai pastebėtumėm, kad geriant mūsų nuotaikos nuolat kinta. Būname: sumišę, nevaldomi, laimingi, paskui liūdni, laimingi, paskui pikti, laimingi, paskui tušti, galiausiai depresyvūs ir neramūs.
Taip yra todėl, kad alkoholis, patekęs į virškinamąjį traktą, sutrikdo žarnyno mikroflorą.
Tyrimai parodė, kad alkoholis gali paveikti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir GABA, gamybą.
Pavyzdžiui, tyrimas, paskelbtas žurnale Frontiers in Psychiatry, parodė, kad alkoholio vartojimas sumažino Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijų kiekį, kurios yra susijusios su geresne nuotaika ir sumažėjusiu nerimu. Šie mikrobiotos pokyčiai gali sutrikdyti žarnyno ir smegenų ašį, dėl ko padidėja depresijos simptomai ir alkoholio priklausomybė.
Lėtinis alkoholio vartojimas jau seniai siejamas su kognityvinių gebėjimų silpnėjimu ir tokiomis ligomis kaip su alkoholiu susijusi demencija. Naujausi tyrimai rodo, kad dalis šio pažinimo funkcijų pablogėjimo gali būti susijusi su žarnyno mikrobiotos pokyčiais. Alkoholio sukelta disbiozė gali paveikti žarnyno ir smegenų ašį, skatindama uždegimą, didindama oksidacinį stresą ir keisdama neuromediatorių gamybą, o visa tai prisideda prie kognityvinės funkcijos sutrikimų.
Klajoklinis nervas yra vienas svarbiausių mūsų nervų, kontroliuojančių nuotaiką, imuninį atsaką, virškinimą ir širdies ritmą. Jis sukuria vieną iš jungčių tarp smegenų ir virškinamojo trakto ir aferentinėmis skaidulomis siunčia į smegenis informaciją apie vidaus organų būklę… klajoklinis nervas yra pirmas taikinys gydant psichikos ir virškinamojo trakto sutrikimus.
Alkoholio poveikis žarnynui
Alkoholis veikia virškinimo sistemą įvairiais būdais – nuo žarnyno pralaidumo didinimo iki mikrobiotos sudėties ir funkcijos keitimo. Apžvelkim, kaip alkoholis veikia žarnyną:
1. Mikrobiotos sudėties pokyčiai
Daugelis tyrimų parodė, kad alkoholio vartojimas gali smarkiai pakeisti žarnyno bakterijų sudėtį, dažnai sukeldamas būklę, vadinamą žarnyno disbioze apie, kurią kalbėjau anksčiau.
Pavyzdžiui, 2015 m. žurnale Alcohol paskelbtas tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas, ypač tarp stipriai geriančių asmenų, sumažino naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, gausą. Tuo pat metu padidėjo kenksmingų bakterijų, tokių kaip Proteobacteria ir Enterobacteriaceae, kiekis, kurios yra susijusios su uždegimais ir žarnyno pažeidimais.
Per didelis alkoholio vartojimas lemia neigiamus žarnyno mikrobiomo pokyčius. Jei pagalvotumėm, koks yra pagrindinis daugelio antimikrobinių ir antibakterinių valymo priemonių ingredientas, tai pamatytumėm, jog tai yra alkoholis. Tačiau jis neskiria, kokias bakterijas naikina, todėl šluoja viską iš eilės.
Alkoholiui sunaikinus daugiau „gerųjų“ bakterijų, “blogosios” pradeda lįsti iš slėptuvių ir apsigyvena mūsų žarnyne ir pradeda daugintis, ypač plonojoje žarnoje.
Šis mikrobiotos sutrikimas gali sumažinti žarnyno gebėjimą gaminti svarbius metabolitus, tokius kaip trumpos grandinės riebalų rūgštys, kurios būtinos palaikyti žarnyno sveikatą ir užkirsti kelią uždegimams. Naudingų bakterijų praradimas taip pat trukdo virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui, o tai gali nuskurdinti mitybą, net jei žmogus valgo pakankamai.
2. Padidėjęs žarnyno pralaidumas („pralaidaus žarnyno sindromas“)
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių alkoholio poveikių žarnynui yra jo gebėjimas padidinti žarnyno pralaidumą, dažnai vadinamą „pralaidaus žarnyno sindromu“. Žarnyno gleivinė sukurta taip, kad leistų į kraują prasiskverbti tik maistinėms medžiagoms, tuo pat metu sulaikydama kenksmingas medžiagas, tokias kaip toksinai ir patogenai. Tačiau alkoholis gali sutrikdyti sandarias jungtis tarp žarnyno ląstelių, padarydamas tarpelius, per kuriuos kenksmingos medžiagos gali patekti į kraują.
Ši būklė vadinama pralaidžiojo žarnyno sindromu ir yra siejama su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant sisteminį uždegimą, autoimunines ligas ir net psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija ir nerimas. Kai žarnynas tampa pralaidesnis, į kraują patenka bakterijų endotoksinų, tokių kaip lipopolisacharidai (LPS). Šie endotoksinai sukelia imuninį atsaką, vedantį prie lėtinio uždegimo, kuris yra daugelio ligų, įskaitant kepenų ligas, širdies ir kraujagyslių ligas bei metabolinius sutrikimus, pvz., diabetą, pradinė priežastis.
3. Alkoholio sukeltas uždegimas
Alkoholio sukeltos mikrobiotos pokyčiai ir padidėjęs žarnyno pralaidumas dažnai sukelia uždegimą ne tik žarnyne, bet ir visame kūne. Kaip jau minėta, bakterijų endotoksinų nutekėjimas į kraują gali aktyvuoti imuninę sistemą, dėl to pradeda gamintis uždegimą skatinantys citokinai, tokie kaip TNF-alfa, IL-6 ir IL-1β.
Lėtinis uždegimas yra gerai žinomas daugelio ligų, įskaitant kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas bei net vėžį, priežastis. Be to, žarnyno uždegimas gali pabloginti tokias būkles kaip uždegimines žarnyno ligas (UŽL) ir dirgliosios žarnos sindromas (DŽS).
4. Alkoholio ir kepenų-žarnyno ašis
Kita stipriai paveikta alkoholio vartojimo sritis – kepenys, kurios vaidina svarbų vaidmenį kepenų ir žarnyno ašyje. Kepenys detoksikuoja kenksmingas medžiagas, kurios patenka į kraują per žarnyną.
Tačiau kai alkoholis pažeidžia žarnyno barjerą ir leidžia bakterijų endotoksinams patekti į kraują, jis papildomai apkrauna kepenis.
Tai gali sukelti alkoholinę kepenų ligą (AKL), kuri apima įvairius kepenų pažeidimus pradenant nuo surtiebėjusių kepenų iki cirozės ir kepenų vėžio. Žarnyno mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį AKL, nes tyrimai parodė, kad žmonės, turintys rimtesnę disbiozę, yra labiau linkę sirgti kepenų ligomis. Be to, naudingos žarnyno bakterijos, tokios kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, gali apsaugoti nuo kepenų pažeidimo, mažindamos uždegimą ir stiprindami žarnyno barjerą.
Išvados
Alkoholis virškinimo sistemoje yra tiesioginė problemų smegenyse, įskaitant nenormalų elgesį, depresiją, nerimą ir uždegimą, priežastis. Alkoholio sukeltas žarnyno floros pokyčių disbalansas per klajoklį nervą sukelia nuotaikos sutrikimus. Kai žmogus nustoja gerti, jis gali jaustis labai slogiai, nes jo centrinė nervų sistema iš pernelyg aktyvios tampa nepakankamai aktyvi. Jei geriantysis, bandydamas atsikratyti alkoholio, tai žino, galima imtis priemonių, kaip tai išspręsti, pasitelkiant dietą, maisto papildus ir skiriant laiko, kantrybės, serotonino stiprinimo ir terapines priemones.
Na, o pabaigai norėtųsi pasakyti, kad jeigu nejauti jokių nepatogių jausmų savo žarnyne – greičiausiai alkoholio vartojimas neturi jokio reikšmingo poveikio. Tačiau jei turi chroniškų žarnyno problemų ir alkoholis yra tavo įprastos rutinos dalis, tarkime, dažniau nei kartą per mėnesį, apsvarstyk galimybę aštuonias-dvylika savaičių jo nevartoti. Tavo žarnynas duos visą reikiamą grįžtamąjį ryšį ir pats aiškiai pasakys kokių pokyčių reikia gyvenime tam, kad žarnynas džiaugtūsi ir džiugintų tave.
- Bajaj, J. S., & Gavis, E. A. (2015). The human gut microbiome and alcoholic liver disease. Translational Research, 179, 98-107.
- Leclercq, S., Matamoros, S., & Cani, P. D. (2014). Intestinal permeability, gut-bacterial dysbiosis, and behavioral symptoms in alcohol dependence: Clinical consequences. Digestive Diseases and Sciences, 59(6), 1215-1221.
- Queipo-Ortuño, M. I., Boto-Ordoñez, M., Murri, M., Gomez-Zumaquero, J. M., Clemente-Postigo, M., Estruch, R., & Tinahones, F. J. (2012). Influence of red wine polyphenols and ethanol on the gut microbiota ecology and biochemical biomarkers. American Journal of Clinical Nutrition, 95(6), 1323-1334.
- Collins, S. M., Surette, M., & Bercik, P. (2012). The interplay between the intestinal microbiota and the brain. Nature Reviews Microbiology, 10(11), 735-742.
