O tu irgi pastebėjai, kad vos tik toks rimtesnis sveikatos sutrikimas, taip alkoholis prikišęs nagus? Taip, taip, Parkinsono liga ir alkoholis tikrai turi sąsajų.Tai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, kuris pirmiausia paveikia judesius, bet taip pat gali turėti įtakos pažinimui, nuotaikai ir kitoms organizmo funkcijoms. Šiai ligai būdinga dopaminą gaminančių neuronų žūtis smegenyse, ypač substantia nigra (juodojoje medžiagoje) srityje. Nors tiksli Parkinsono ligos priežastis vis dar neaiški, visuotinai pripažįstama, kad prie jos išsivystymo prisideda genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. Tarp gyvenimo būdo veiksnių alkoholio vartojimas yra viena iš temų, kuria šiandien domimasi siekiant suprasti jo galimą vaidmenį sergant Parkinsono liga.
Alkoholis yra viena dažniausiai pasaulyje vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų, pasižyminti sudėtingu poveikiu centrinei nervų sistemai. Lėtinis ir per didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant kepenų ligas, širdies ir kraujagyslių problemas ir neurologinius pažeidimus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas alkoholio vartojimo ir Parkinsono ligos ryšys, analizuojami dabartiniai įrodymai, galimi mechanizmai ir susijusi rizika.
Alkoholio ir Parkinsono ligos sąsajų tyrimų rezultatai nevienareikšmiai – tyrimai rodo ir apsaugines, ir žalingas sąsajas.
Epidemiologiniai tyrimai suteikia vertingų įžvalgų, tačiau jų rezultatai dažnai priklauso nuo tokių kintamųjų kaip tyrimo planas, gyventojų demografija ir alkoholio vartojimo matavimo metodai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas gali būti susijęs su mažesne Parkinsono ligos rizika
Pavyzdžiui, sisteminėje apžvalgoje, paskelbtoje žurnale „Movement Disorders“ (2012 m.), išanalizavus daugybę kohortos ir atvejo-kontrolės tyrimų, nustatytas nedidelis atvirkštinis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir Parkinsono ligos rizikos. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad šį ryšį gali paaiškinti galimas antioksidacinis alkoholio poveikis arba jo įtaka dopaminerginei sistemai.
Kita vertus, kitais tyrimais nenustatyta jokio apsauginio poveikio arba netgi nustatyta, kad gausus alkoholio vartojimas didina Parkinsono ligos riziką.
Žurnale „Neurology“ (2017 m.) paskelbtame dideliame kohortiniame tyrime Švedijoje nenustatyta jokio reikšmingo ryšio tarp alkoholio vartojimo ir Parkinsono ligos rizikos. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas, lemiantis lėtines sveikatos būkles, pavyzdžiui, kepenų funkcijos sutrikimus ir neurouždegimą, gali netiesiogiai prisidėti prie veiksnių, susijusių su Parkinsono ligos išsivystymu.
Parkinsono liga ir alkoholis: kaip susiję?
Alkoholio ir Parkinsono ligos ryšys yra sudėtingas ir gali būti susijęs su keliais biologiniais mechanizmais:
1. Neurotoksiškumas
Yra žinoma, kad per didelis alkoholio vartojimas turi neurotoksinį poveikį, dėl kurio pažeidžiamos smegenys ir blogėja kognityvinės funkcijos. Lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu gali lemti neuronų nykimą įvairiose smegenų srityse, įskaitant ir tose, kurios susijusios su judesių kontrole. Nors šis neuronų pažeidimas skiriasi nuo specifinės degeneracijos, kuri pasireiškia sergant Parkinsono liga, jis gali sustiprinti simptomus arba prisidėti prie kitų neurologinių problemų.
2. Oksidacinis stresas ir neurouždegimas
Alkoholio metabolizme susidaro reaktyvi deguonies forma, kuri sukelia oksidacinį stresą – pagrindinį Parkinsono patologijos veiksnį. Be to, lėtinis alkoholio vartojimas gali paskatinti neurouždegimą, kuris gali dar labiau pažeisti dopaminerginius neuronus.
3. Žarnyno ir smegenų ašies sutrikimas
Nauji moksliniai tyrimai pabrėžia žarnyno ir smegenų ašies vaidmenį Parkinsono ligai. Lėtinis alkoholio vartojimas gali keisti žarnyno mikrobiotos sudėtį, didindamas žarnyno pralaidumą (paprastai vadinamą „pralaidžiu žarnynu“). Tai gali palengvinti uždegiminių molekulių ir toksinų pernešimą į smegenis, o tai gali prisidėti prie neurodegeneracijos.
4. Sąveika su dopaminerginėmis sistemomis
Alkoholis veikia dopamino kiekį smegenyse, iš pradžių padidindamas dopamino išsiskyrimą ir sukeldamas euforijos jausmą. Tačiau lėtinis alkoholio vartojimas gali išeikvoti dopamino atsargas ir pažeisti dopaminerginius kelius, todėl polinkį turintiems asmenims gali sustiprėti Parkinsono ligos simptomai.
Parkinsono liga ir alkoholis: valdymas
Žmonėms, kuriems jau diagnozuota Parkinsono liga, alkoholio vartojimas gali turėti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį.
Daugeliui Parkinsono liga sergančių pacientų skiriami dopaminerginiai vaistai, pavyzdžiui, Levodopa.
Alkoholis gali trikdyti šių vaistų absorbciją, metabolizmą ir veiksmingumą.
Be to, derinant alkoholį su Parkinsono liga sergančiais vaistais, gali padidėti šalutinio poveikio, įskaitant mieguistumą, galvos svaigimą ir motorinės funkcijos sutrikimą, rizika.
Alkoholio poveikis koordinacijai ir pusiausvyrai gali sustiprinti motorinius Parkinsono ligos simptomus, tokius kaip drebulys, rigidiškumas ir bradikinezija (judesių lėtumas). Net nedidelis alkoholio kiekis gali sustiprinti šiuos simptomus, padidinti kritimų ir traumų riziką.
Miego sutrikimai yra dažni sergant Parkinsono liga, o alkoholis gali dar labiau sutrikdyti miego režimą. Nors alkoholis iš pradžių gali sukelti mieguistumą, dažnai dėl jo miegas būna fragmentiškas ir pablogėja bendra miego kokybė, todėl didėja dienos nuovargis ir kitos su Parkinsono liga susijusios problemos.
Gausaus alkoholio vartojimo rizika Parkinsono liga sergantiems pacientams
Nors saikingas alkoholio vartojimas gali nekelti didelio pavojaus, sunkus alkoholio vartojimas gali turėti rimtų pasekmių sergantiems Parkinsono liga:
- Per didelis alkoholio vartojimas gali pagreitinti pažintinių gebėjimų silpnėjimą ir sustiprinti su Parkinsono liga susijusią demenciją.
- Lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti periferinę neuropatiją, kuri gali sustiprinti Parkinsono liga sergančių pacientų jutiminius ir motorinius simptomus.
- Sutrikusios motorikos ir alkoholio sukelto nenustygstamumo derinys labai padidina kritimų ir traumų tikimybę.
- Alkoholis trikdo pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip tiaminas (vitaminas B1), kuris labai svarbus nervų sistemos sveikatai, įsisavinimą. Tinkamos mitybos stoka gali pabloginti neurologinius simptomus ir bendrą sveikatos būklę.
Rekomendacijos
Beisirūpinantiems dėl Parkinsono ligos rizikos arba tiems, kuriems ši liga jau diagnozuota, alkoholio vartojimo kontrolė yra svarbus bendros sveikatos aspektas. Pateikiama keletą praktinių rekomendacijų:
Svarbiausia – saikas: Jei alkoholis vartojamas, jis turėtų būti saikingas. Saikingo alkoholio vartojimo apibrėžimas skiriasi, tačiau paprastai tai yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir ne daugiau kaip du gėrimai per dieną vyrams.
Pasitark su gydytoju: Parkinsono liga sergantys pacientai dėl alkoholio vartojimo turėtų pasitarti su savo neurologu arba pirminės sveikatos priežiūros gydytoju, ypač jei jie vartoja vaistus arba patiria reikšmingų motorinių simptomų.
Reiktų atidžiai stebėti, kaip alkoholis veikia bendrą savijautą. Pastebėjus neigiamą poveikį, gali būti naudinga mažinti alkoholio vartojimą arba jo atsisakyti.
Dėmesys bendram gyvenimo būdui: Norint valdyti Parkinsono ligą ir sumažinti progresavimo riziką, labai svarbu laikytis sveikos gyvensenos, įskaitant reguliarius fizinius pratimus, subalansuotą mitybą ir pakankamą miegą.
išvados
Alkoholio ir Parkinsono ligos ryšys yra nevienareikšmis, nes esama įrodymų, kad jis gali turėti tiek apsauginį, tiek žalingą poveikį. Nors mažas alkoholio vartojimas reikšmingai nedidina Parkinsono ligos rizikos ir gali net šiek tiek apsaugoti, tačiau gausus alkoholio vartojimas akivaizdžiai kenkia neurologinei sveikatai. Asmenims, jau sergantiems Parkinsono liga, alkoholio vartojimas gali pasunkinti simptomus ir trukdyti gydymui, todėl svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai teiktų individualias rekomendacijas.
Išnašos
- Rees, K., et al. (2012). “Alcohol intake and risk of Parkinson’s disease: a systematic review and meta-analysis.” Movement Disorders, 27(5), 634-641. doi:10.1002/mds.24856
- Eriksson, A. K., et al. (2017). “Alcohol consumption and Parkinson’s disease: a large cohort study.” Neurology, 88(17), 1605-1611. doi:10.1212/WNL.0000000000003887
- Quigley, E. M. M. (2017). “Gut microbiota and Parkinson’s disease.” Current Neurology and Neuroscience Reports, 17(10), 83. doi:10.1007/s11910-017-0782-5
- Kaltenboeck, A., & Harmer, C. (2018). “The neuroscience of depressive disorders: A brief review of the past and some considerations about the future.” Brain and Neuroscience Advances, 2, 239821281879926. doi:10.1177/2398212818799269
- Lim, S. Y., & Tan, A. H. (2021). “Roles of gut microbiota in Parkinson’s disease: Mechanisms and therapeutic potential.” Journal of the Neurological Sciences, 425, 117500. doi:10.1016/j.jns.2021.117500
