Jau ilgą laiką terminas alkoholizmas vartojamas apibūdinti lėtinį sutrikimą, kuriam būdingas besaikis alkoholio vartojimas ir priklausomybė nuo jo. Tačiau, ilgainiui keičiantis mūsų supratimui apie priklausomybes ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimus, privalomai turi keistis ir mūsų vartojama terminologija. Dabar terminas alkoholizmas laikomas pasenusiu ir stigmatizuojančiu, neatspindinčiu sudėtingų alkoholio vartojimo sutrikimo (AVS) bruožų ir niuansų. Šiame tinklaraščio įraše apžvelgsiu, kodėl alkoholizmas nebeaktualus šių dienų priklausomybių kontekste.
Šiuolaikinėje medicinoje tokių terminų, kaip alkoholizmo liga ar alkoholizmas paprasčiausiai nebėra
Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM-5) piktnaudžiavimas alkoholiu ir priklausomybė nuo alkoholio buvo apjungti į vieną sutrikimą ir jis yra vadinamas Alkoholio vartojimo sutrikimu.
Nors DSM-5 yra Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusios organizacijos leidinys, jis taip pat yra labai svarbus šaltinis viso pasaulio paslaugų teikėjams ir yra išverstas į daugiau nei 18 kalbų. Kodėl tai pabrėžiu? Na, kad nesakytum, jog Lietuvai tai neaktualus šaltinis. Jis aktualus visame pasaulyje.
Šiek tiek apie Stigmą – kas tai?
Tai neigiamas požiūris į žmones, pagrįstas tam tikromis išskirtinėmis savybėmis. – sako Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (NIAAA) direktorius dr. Džordžas F. Koobas, – daugiau nei dešimtmetį atliekami tyrimai parodė, kad stigmos reikšmingai prisideda prie neigiamų pasekmių sveikatai ir gali tapti kliūtimi kreiptis dėl psichikos ligų ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų gydymo.”
kodėl priklausomybės nuo alkoholio nereiktų vadinti alkoholiZmu?
Lygiai taip pat, kaip ir žodis alkoholikas – alkoholizmas yra labai stigmatizuojantis ir klaidinantis terminas. Nuo seno jis reiškia moralės ir valios trūkumą, todėl vietoj to, kad paversti priklausomybę žmogaus yda – mes turime pripažinti, kad tai sudėtinga biologinė ir medicininė būklė, nieko bendro neturinti su žmogaus asmenybe.
Terminas alkoholizmas – įtvirtina labai žalingus ir atstumiančius stereotipus.
Taip pat alkoholizmas dramatiškai susiaurina sudėtingą alkoholio vartojimo sutrikimo spektrą.
Tik labai maža dalis žmonių, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio atitinka vadinamojo alkoholiko apibrėžimą. Dėl šio siaurumo, neįtikėtinai daug žmonių, kuriems yra reikalinga pagalba, lieka “už borto”. Tiesa ta, kad alkoholio vartojimo sutrikimas apima įvairius elgesio ir sunkumo lygius – nuo lengvo iki labai sunkaus – ir gali paveikti visų socialinių sluoksnių žmones.
Faktas tas, kad kuo anksčiau bandome priklausomybę suvaldyti, tuo tai padaryti lengviau. O vartodami tokius terminus, kaip alkoholizmas, mes skatiname žmonių supratimą, kad tai yra kažkokia būsena ar būklė, kurią turime pasiekti, jog imtis veikti.
Na, o galiausiai, vartojant terminą alkoholizmas – dėmesys yra sutelkiamas į asmens santykį su alkoholiu, o ne į labai plačias priklausomybę sukeliančias priežastis.
Kuo pakeisti šią nebeaktualią terminologiją?
Būtina pereiti prie labiau į asmenį orientuotos kalbos, kuri atspindėtų AVS sudėtingumą ir įvairovę. Užuot įvardiję asmenis kaip “alkoholikus”, galime vartoti tokius terminus kaip “asmuo, turintis alkoholio vartojimo sutrikimą” arba “asmuo, kovojantis su priklausomybe nuo alkoholio”. Tai pabrėžia žmogiškumą ir sustiprina supratimą, kad AVS yra būklė, kurią jis šiuo metu žmogus išgyvena ir nėra jį apibūdinanti tapatybė.
Koks yra beNdruomenės indėlis?
Man labai trūksta švietimo šiomis temomis.
Realiai jo tiesiog nėra. Gydytojai, žurnalistai ir įvairaus plauko influenceriai labai neapdairiai žmones ir toliau vadina alkoholikais, o savo interneto svetainėse deklaruoja, kad “gydome nuo alkoholizmo” (mažiau negu vakar, bet vis tiek).
Neseniai žurnale “Neuropsychopharmacology” paskelbtame straipsnyje nuostabioji dr. Nora D. Volkow ir dr. J. Gordon aptarė, kaip:
psichikos liga ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimu sergantys žmonės, kurie patiria stigmatizavimą, gali pradėti ją priimti kaip savastį (superego susiformavimo mechanizmas). Dėl to sumažėja jų savivertė, sumažėja noras ieškoti pagalbos ir paūmėja simptomai.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į įrodymus, kad su stigma susijęs gydytojų šališkumas gali prisidėti prie vengimo gydytis. Tyrimai parodė, kad moksliškai tikslios kalbos ir terminų, kurie centralizuoja psichikos ligomis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimais sergančių pacientų patirtį, vartojimas yra vienas iš pagrindinių stigmos mažinimo komponentų. Terminologijos keitimas gali turėti milžiniškos reikšmės tam, kaip su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis elgiamasi sveikatos priežiūros įstaigose ir visoje visuomenėje.
Išvados
Mane labiausiai liūdina, kad terminas alkoholizmas Lietuvoje yra vartojamas pilnu pajėgumu kai kuriose gydymo įstaigose, žiniasklaidoje, mokslo bendruomenėse ir visur, kur tik pasisuksi. Kur kas patrauklesnis Alkoholio vartojimo sutrikimo terminas dar kol kas retai aptinkamas.
Terminas “alkoholizmas” nebėra tinkamas ar pakankamas sudėtingam ir daugialypiam alkoholio vartojimo sutrikimo pobūdžiui apibūdinti. Jį pakeitę į asmenį orientuota kalba ir pritaikę biopsichosocialinį požiūrį, galėtume efektyviau padėti su AVS kovojantiems asmenims ir skatinti empatiškesnę visuomenę.
Reikia šviesti visuomenę apie priklausomybes, neigti mitus ir klaidingus įsitikinimus, skatinti empatiją ir supratingumą. Pirmenybė turi būti teikiama priklausomybių prevencijai ir žalos mažinimo propagavimui.
Padidinus informuotumą, švietimą ir suteikus galimybę naudotis gydymo ištekliais, galime kovoti su stigma, užtikrinti veiksmingą gydymą ir galiausiai sumažinti AVS poveikį asmenims, šeimoms ir bendruomenėms.
Atėjo laikas atsisakyti “alkoholizmo” ir priimti kalbą bei metodus, kurie atspindėtų mūsų besikeičiantį priklausomybės ir sveikimo supratimą.
