Jau 30 minučių krapštau nosį ir galvoju nuo ko pradėti šį sudėtingą įrašą, kurio visi taip laukia. Kadangi esu technologiškai neblogai išsilavinusi, statistikoje matau, kad frazė “kodavimas nuo alkoholio” yra dažniausiai vedama į google paiešką, kai klausimas pasisuka apie priklausomybes. Sudėjus visas panašias frazes susijusias su kodavimu – per mėnesį vidutiniškai tokių paieškų Lietuvoje atliekama daugiau nei 7000. Maiklai, 7000!!!
Esu labai dėkinga savo skaitytojams už pasitikėjimą, nes labai dažnai savo pašto dėžutėje randu klausimų apie kodavimą: ką apie tai manau; ką rekomenduočiau; kaip galvoju, kodėl vienas ar kitas būdas skaitytojui nepasiteisino ir panašiai. Jei ne jie, net nežinočiau, kad kai kurios kodavimo galimybės apskritai egzistuoja. O pasirodo, kad Lietuvoje tikrai egzistuoja daug būtų tave apgauti.
Kodavimas nuo alkoholio – kas tai?
Kodavimas nuo alkoholio priklausomybės yra sovietinės erdvės palikimas, kuris niekur kitur pasaulyje neegzistuoja.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymo praktiką taikant hipnotinę įtaigą ištobulino Rusijos ir Ukrainos gydytojas psichiatras, narkologas Aleksandras Dovženka (1919–1995). 1984 m. jis savo metodą patentavo. Tai lėtinio alkoholizmo gydymo būdas sukuriant neigiamą sąlyginį refleksą alkoholiui. Siekiant sutrumpinti gydymo laiką ir išvengti organizmo intoksikacijos, praėjus 2–2,5 val. po to, kai sukuriamas neigiamas sąlyginis refleksas, ligoniui 2–5 sek. mechaniškai spaudžiant Valė taškus (tai specifiniai skausmingi biologiškai aktyvūs taškai) sudirginamas klajoklis ir trišakis nervai, paskui gerklė ir burnos ertmė sudrėkinami chloretilu (anestezijai naudota medžiaga).
Grupinės hipnozės seansai buvo rengiami teatrališkai, dramatiškai bauginančioje atmosferoje. Sename dokumentiniame filme įamžintas daktaras Dovženko per vieną iš savo seansų: užtemdytame kambaryje prožektoriaus šviesa nukreipta į įspūdingą baltą chalatą vilkinčio gydytojo figūrą, kuris lėtai taria kiekvieną žodį: “Šio hipnozės seanso metu į jūsų smegenis įterpsiu antialkoholinį ir antinarkotinį psichikos kodą.” o spektaklį užbaigia fraze:“Jei išgersi – mirsi.” Seansas baigdavosi paciento pasirašymu formoje, kad jis visiškai supranta pasekmes. Taigi paciento smegenyse įskiepyta mirties baimė ir buvo tas kodas, kuris turėjo neleisti pacientui gerti.
Šiandien medikų bendruomenė šią metodiką vertina labai skeptiškai, nors ją praktikuojančių ir ja tikinčių vis dar užtenka.
Na, paskui, įvairiausio plauko šarlatanai ėmė naudotis šiuo terminu, ir kodavimu pradėjo vadinti absoliučiai viską aplink, kas susiję su priklausomybe nuo alkoholio.
kodėl kodavimas nuo alkoholio iš tikro neegzistuoja?
Aš iš tikro atsiprašau, kad mano pačios kursuose šis terminas kartais nuskamba arba jį gali išvysti kituose įrašuose. Tačiau šis terminas yra geriausiai suprantamas mūsų šnektoje.
Kai A. Veryga įstatymu uždraudė kodavimą, tai labai skaudžiai nuskambėjo ir buvo palydėta dideliu nusivylimu. Tačiau viskas, kas iš tikro įvyko, tai tam tikras paslaugas teikiantys ir procedūras atliekantys specialistai viską pradėjo vadinti tikraisiais vardais, o sveikatos priežiūros sistemoje nebetaikomos procedūros ir vaistai, kurių veiksmingumas nėra patvirtintas klinikiniais tyrimais, neatliktos būtinos registracijos ir akreditacijos procedūros.
Pati turėjau galimybę stebėti tą virsmą, nes kaip tik tada jau buvau pradėjusi ieškoti būdų, kaip mesti gerti. Klinikose nebeliko kodavimo terminologijos, atsirado: Disulfiramo arba Nalterxono implantavimas, gydymas alkoholio dehidrogenazės inhibitoriumi, hipnozė, akupunktūra, lazerinė akupunktūra, NLP, Šičko metodas ir t.t.
Tarkim LR vaistinių preparatų registruose vaistinio preparato pavadinimu „Torpedo“ nėra registruota. Gydytojų psichiatrų bendruomenė neslepia, kad toks preparatas apskritai net neegzistuoja. Tai sąlyginis medikamentinio kodavimo pavadinimas.
Šiam medikamentiniam kodavimui gali būti panaudota kurio nors vitamino ar kitokio placebo injekcija. Svarbiausia, kad pacientas besąlygiškai tikėtų terapijos veiksmingumu.
Kokios procedūros slepiasi po kodavimu?
Kadangi aš tų visų dalykų pati neišbandžiau, tai dalinuosi savo klientų patirtimis. Aš visada jų klausiu, ką jie jau yra išbandę norint mesti gerti. Taigi, vienas klientas labai nusivylęs sako:“Kodavausi akupunktūra, bet veikė tik 4 dienas”. Arba:“Kodavausi pas hipnotizuotoją, po mėnesio atkritau”.
Na, gal būt akupunktūra veikė tik 4 dienas, nes ji išties tik tiek teveikia? Apie tai jau rašiau kitame savo įraše, kurį gali rasti ČIA. Tai yra sesijinė procedūra. Trumpo veikimo.
Tas pats liečia ir hipnozę, rezultatams pasiekti reikia ne mažiau negu 10 seansų ir labai artimo ryšio su terapeutu. Rinkdamiesi specialistą pasidomėkite ar jis yra tikrai gydytojas, kokius mokslus jis yra baigęs, kokia yra jo kvalifikacija. Psiaudohipnotizuotojų pas mus taip pat tikrai sočiai.
Neuro-lingvistinis programavimas yra laikomas psiaudomokslu. Nors esu klausiusi NLP kursą ir skaičiusi knygų apie šią metodiką – vis tik nebūčiau linkusi tai laikyti labai patikimu būdu. Tai įdomu, gal netgi verta pabandyti, kaip gretutinę priemonę savo blaivybės strategijoje.
Džiaugiuosi, kad Šičko metodika jau nebėra teršiama vadinant ją kodavimu (o tikrai buvo, pamenu pati!). Pagrindinis jos tikslas – ne susilaikymas nuo alkoholio, ne potraukio nuslopinimas ar įveikimas, o naujų įsitikinimų, susijusių su alkoholine problema, sukūrimas. Šį metodą pagrįstai galima laikyti socioedukacine, nes pagal jį kurso vedėjas, skirtingo stiprumo priklausomybę turinčius alkoholikus supažindina su socioalinės– psichologinės alkoholizmo prigimties koncepcijos ir formuoja mokėjimą vykdyti psichologinę savianalizę, tyrinėjant savo nuostatas, mintis bei emocijas, susijusias su priklausomybės problema. Klausytojai kiekvieną vakarą pagal specialų planą rašo dienoraštį, kuriame analizuoja save. Psichologinių savo įsitikinimų analizė, kurią atlieka kurso klausytojai, yra G. Šičko metodo esmė. Tai iš esmės yra labai artima metodika kognityvinei elgesio terapijai.
Lazerinė akupunktūra iš esmės yra lygiai tas pats, kad paprasta akupunktūra, tiesiog priemonės skiriasi. Tai yra neinvazinė akupunktūra. Nuo to, kad ją kažkas pavadina kodavimu – ji netampa nei stipresnė, nei ilgalaikiškesnė. Jos poveikis trunka iki savaitės.
Kodėl kodavimas nuo alkoholio toks populiarus?
Aš išskirčiau kelias priežastis:
- Žmonės yra įtikinti, kad jie prieš priklausomybę yra bejėgiai. Tai labai ilgai į galvą kaltas naratyvas, kuris šiandien turi dramatiškas pasekmes. Kodavimas Sovietų Sąjungoje įsigalėjo dėl ten susiklosčiusių ypatingų gydytojo ir paciento santykių, jų hierarchijos. Ištisos kartos žmonių įtikėjo, kad tik žmogus baltu chalatu gali jiems padėti.
- Žmonės ne tik kad nesugeba, bet ir nenori prisiimti atsakomybės už pokyčius savo gyvenime. Jie nuolat ieško kažko, kas už juos padarys visus juodus darbus, o jie tik galės skinti vaisius. Man visai nesenai parašė vyriškis: “Sumokėsiu tau, kai padarysi jog nebegerčiau. Suprask, Giedre, aplink vien šarlatanai”. Čiut nenugriuvau nuo kėdės. Aš neturiu jokių galių padaryti kad kas nors šiame pasaulyje mestų gerti, nėra tokių metodų ar tokių vaistų, kurie tai galėtų padaryti! Žmogus gali mesti gerti tik sunkaus, savarankiško darbo dėka – su šiokiu tokiu specialisto nukreipimu ir aplinkinių pagalba.
- Žmonės labai nori tikėti ir tiki, kad yra kažkokie greiti ir efektyvūs būdai mesti gerti. Aš gal būsiu žiauri šioje vietoje – bet egzistuoja tik greiti ir efektyvūs būdai išvilioti iš labai pažeidžiamų žmonių pinigus. Tik tiek.
Kodėl kodavimas nepadeda?
Nes tai yra viso labo žodis, o priklausomybė yra unikali, kiekvieno žmogaus asmeninė kelionė. Labai kompleksinė ir ilga kelionė. Jeigu kažkam, kažkada kodavimas padėjo – tai tik dėl to, kad tas žmogus jau buvo psichologiškai pribrendęs pokyčiams ir pats būtų gebėjęs mesti gerti. Kodavimas visais atvejais – viso labo mygtukas, tas įvykis, po kurio tu pats susiimi ir padarai tą ilgai brendusį pokytį.
Kodavimas nuo alkoholio dažniausiai nepadeda, nes tai paprasčiausiai yra apgavystė. Realybėje nėra jokių stebuklingų būdų, jokių stebuklingų specialistų, vaistų, procedūrų, užkalbėjimų, kurie lengvai ir greitai panaikina dešimtmečius žmoguje formuotus įpročius.
Jeigu tu vis dar karštligiškai ieškai metodo, kuris tave stebuklingai pakeistų, paprasčiausiai įsivaizduok… kad tu ateini pas specialistą, kuris tau žadą tą stebuklą, tu susimoki jam daug pinigų, savo ruožtu jis tau per kelias akimirkas ar valandas turėtų “išduoti” naujas smegenis.
Priklausomybė – tai daug metų vykę pokyčiai tavo smegenyse. Jų neįmanoma atitaisyti pirštų spragtelėjimu.
Po “kodavimo” kitą dieną tu atsikeli vis dar su tom pačiom priklausomom smegenim. Tiesiog arba tu priimi sprendimą kitą dieną nebegerti arba nepriimi.
Išvados
Žinok likusiame visame pasaulyje niekas nieko nežino apie tokią procedūrą, kaip kodavimas nuo alkoholio ir tokios terminologijos nenaudoja.
Kodavimas nuo alkoholio, mano supratimu, tai yra psiaudomokslas, kurį kitaip pavadinčiau šarlatanizmu. Todėl mano patarimas yra nepasitikėti jokiu žmogumi, kuris prie savo teikiamos metodikos prideda žodį “kodavimas”- nes jis naudojamas tik tam, kad tave įtikinti jog gali įvykti stebuklas ir tik tam, kad tave prisivilioti.
Na, o bendrai, belieka viltis, kad specialistai daugiau nebesiterš savo vykdomos veiklos sovietiniu palikimu, TV laidų vedėjai atsakingiau įvardys procedūras, kuriomis padeda savo laidų dalyviams, žiniasklaida nestiprins tikėjimo, kad kodavimas nuo alkoholio yra realus ir naudojamas. Ir aš irgi pasižadu šio termino nebevartoti.
P.S. Teigiami atsiliepimai rekvizituose ir jų svetainėse yra pačių “koduotojų” sukurti.