Baime mesti gerti yra reali ir ji yra normali. Su ja susiduria kiekvienas, vos tik jį aplanko mintis:“gal man reiktų mesti gerti?”. O tada iškart paklaikęs pagalvoja:“aš turbūt niekada nebešoksiu”, “man turbūt gyvenime nebebus linksma”, “be vyno man niekada nebepavyks atsipalaiduoti miegamajame”, “nuo manęs nusisuks draugai”, “juk mano tapatybė yra Panelė Vakarėlių Liūtė – aš tapsiu Niekas” ir dar daug kitų, netgi LABAI realių baimių. Šiandien aš rašau TAU, kad tu žinotum, jog nei viena iš baimių neturi jokio pagrindo, o net jeigu ir turi menką šansą stoti tau skersai kelio – jos yra įveikiamos.

Niekas, absoliučiai niekas, dėl ko aš bijojau mesti gerti, neatsitiko.

Ir žinai, kas yra įdomiausia? Kad visi svarstantys apie metimą gerti, baiminasi dėl tų pačių dalykų.

Baimė, kad niekada nebebus linksma

Čia labiau eina kalba apie tai, kad kai kurie iš mūsų bijo, jog pasiilgs to malonaus jausmo išgėrus.

Svarbu suprasti, kad kurį laiką tikrai niekas neteiks džiaugsmo. Tai yra nulemta hormonų disbalanso mūsų smegenyse. Ir reiks laiko, kol visokie malonumą teikiantys dalykai ims teikti natūralų džiaugsmą.

Tu turbūt nežinojai, tačiau gera treniruotė, blaivus seksas, skanus maistas, gera kompanija, hobiai, savanorystė, meditacija, laimėtos rungtynės, pasiekti tikslai – yra neįtikėtinai didelio pasitenkinimo šaltinis. Ir jis trunka kurkas ilgiau negu 20 minučių.

Atkryčio baimė

Kadangi sėkmė blaivybėje dažniausiai suvokiama tik kaip tobula ir absoliuti blaivybė, mes nepelnytai sau užsikeliame per aukštai kartelę. Niekas nemėgsta būti pralaimėtoju. Kai kurie net nežaidžia stalo žaidimų, nes nemėgsta palaimėti. O čia kalba eina apie gyvenimo ir mirties klausima!

Tik supratus, kad atkrytis yra normalus dalykas, kuris netgi yra būtinas sėkmei pasiekti, tau taps lengviau susikurti strategiją, nusistatyti realybę atitinkančius tikslus ir jų siekti.

baimė būti atstumtam

Kaip taisyklė, mes esame linkę save apsupti žmonėmis kurie taip pat geria arba netgi geria daugiau, nes tada jaučiamės labai normalūs. Ir normalu, kad turėdami tik tokį socialinį ratą mes bijome nebepritapti.

Nemeluosiu. Kai kurie ryšiai tikrai nutrūks. Ir nutrūks būtent tie ryšiai, kurie privalo nutrūkti, nes jie niekaip negali būti suderinami su tavo kokybišku gyvenimu. Tai tokie santykiai su toksiškais žmonėmis, kurie negali ir nenori palaikyti tau gyvybiškai svarbių pasirinkimų.

Bet tu gali būti tikras arba tikra – tai yra absoliuti mažuma tave supančių žmonių. Taip, iš pradžių visiems bus keista. Gal netgi nejauku. Tačiau ilgai netrukus, visi tiesiog įsimylės tavo naująjį TAVE.

baimė prarasti savo tapatybę

Ir tai gali reikšti daug ką. Gėrimas tapo neatsiejama tavo tapatybės dalimi. Galbūt tu esi tas vakarėlių degtukas, kuris visus užveda iki paryčių, o paskui dar organizuoja dūzges (angl.afterpartį). Gal būt tu esi tobulų kokteilių meistrė ar vynų žinovė. Gal būt tu, kaip koks Hemingvėjus, savo kūrybą atskleidi tik išgėręs. O gal būt tu tiesiog esi “alkoholikas”. Ir jei tu mesi gerti, tai kas tada tu būsi?

Kai tu mesi gerti, tu turėsi galimybę atrasti kas tu iš tikro esi. Tu esi daug daugiau negu žmogus sukurtas gėrimo kultūros. Tu esi mama, sūnus, savo srities specialistas, partneris, puiki virėja, talentingas menininkas, mokytojas, savanorė ir dar daug kitų vaidmenų, kurie gali būti sustiprinti ir atskleisti.

baimė, kad gyvenimas taps nuobodus

Čia turbūt yra didžiausia mano vyro baimė. Aš daug nesiplėtosiu, nes apie nuobodulį esu parašiusi kitą, labai įdomų įrašą. Tad jei tai yra viena tavo baimių – būtinai jį paskaityk.

Esmė yra tame, kad nuobodulys yra mūsų pačių sukurtas produktas ir mes jį lengvai galime išsklaidyti, tiesiog tam reikia imtis iniciatyvos.

Mes patys nusprendžiam ar blaivus plaukimas baidarėmis, koncertas bus nuobodūs. Koncertas bus toks koks jis bus, nepriklausomai nuo to tu gersi ar ne. O nuotaiką tu pasirenki pats ar pati.

Stigmos baimė

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mes turime nuosekliai keisti visuomenės požiūrį į priklausomybes. Jau senai yra aišku, kad priklausomybė yra visai ne moralės, valios ar socialumo stokos rodiklis. Priklausomais gali tapti abosoliučiai VISI žmonės ir priklausomybė nesirenka pagal charakterį, grožį ar socialinį statusą. Su priklausomybe susijusi stigma išties dažnai trukdo asmenims kreiptis pagalbos, kurios jiems reikia. Daug žmonių verčiau mirtų negu, kad prisipažintų esą “alkoholikai” (tai nevartotinas terminas).

Kai pradėjau kurti šį tinklaraštį, kai kurie mano artimieji kelis kartus perklausė ar aš esu tikra dėl savo noro kalbėti apie savo “problemą” taip garsiai?

Taip, man išties labai baisu. Gali būti, kad jeigu šis tinklaraštis netaps mano pragyvenimo šaltiniu – dėl ypatingai stigmatizuojamų, mitais apipintų priklausomybių sampratų manęs niekas nebenorės priimti į darbą.

Bet aš tiesiog privalau tai padaryti. Kad tu suprastum, jog net toks disciplinuotas, atsakingas, išsilavinęs (mano sąskaitoje beveik 10 metų aukštųjų mokslų), gan aukštą libido ir savivertę turintis, visada žibantis ir iš pažiūros pasisekęs žmogus, kaip AŠ – gali tapti priklausomu, jei bus neapdairus.

Tapti priklausomu yra NORMALU. Tu ir aš esame NORMALŪS.

Ir žinai ką… Aš gerti mečiau ne todėl, kad tapau priklausoma nuo alkoholio. Aš mečiau todėl, kad norėjau gyventi geriau.

baimė pajusti gyvenimą

Daugeliui iš mūsų alkoholis buvo vienas iš emocijų savireguliacijos mechanizmų, na arba stresinių situacijų įveikos būdų. Baisu yra tai, kad be alkoholio tu iš esmės turėsi viską išmokti perleisti per save be jokios išorinės pagalbos. Lieki tik tu, tavo jausmai ir mintys. Būti su savimi kartais yra velniškai sunku ir sudėtinga. Mintys kartais yra tokios, kad tu jautiesi tarsi gyventumei su labai triukšmingu ir neadekvačiu kaimynu vienoje galvoje.

Žinok, tai laikina. Tu viską išmoksi. Tu išmoksi jausti jausmus, girdėti savo mintis, tu susikursi savo savireguliacijos mechanizmus, tokie kokie jie yra natūraliai duoti.

baimė, kad pasiseks mesti gerti

Ir nors iš pažiūros tai gali būti keista baimė, tačiau yra tokių žmonių, kurie yra giliai įsitikinę, jog jie nenusipelno sėkmės. Taip tikėdami, jie nededa visų pastangų bandydami keisti savo situaciją. Jie sąmoningai save teisina visomis baimėmis, kurias aš šiandien aprašau ir kelia nepasitikėjimą savimi. Tai menkos savivertės požymis.

Nes kai mesi gerti – tau teks prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Už savo poelgius ir sprendimų priėmimą. O tai savo ruožtu, kai kuriems yra labai sudėtingi dalykai.

kodėl mes taip bijome?

Manau tai labai natūralūs jausmai. Gėrimas yra savotiška komforto zona. Viskas yra gerai pažystama ir mes alkoholį dažniausiai naudojame, kaip priemonę naviguoti vienokiais ar kitokiais atvejais savo gyvenime. Išeiti iš komforto zonos visada yra baisu. Ar tai būtų visiškai niekam tikę santykiai su partneriu, darbdaviu ar, kaip šiuo atveju, priklausomybe.

Išvados

Žinai, sunkiausia yra siekti tų tikslų, kurie yra nerealūs arba sunkiai įveikiami. Blaivybė, kaip ir bet kokie nauji įgūdžiai gali ir turi būti išmokti palengva, pasibandant, pačiupinėjant iš toliau. Daugelis iš mūsų tikrai gali negerti 30 dienų. Nuo tiek ir pradėk. Po to, kurį laiką, tu vėl greičiausiai gersi, o kai vėl būsi pasiruošęs, susitark su savimi negerti jau 60 dienų. Paskui puse metų. Paskui metus. Ir žiūrėk, nejučia tai taps dviem metais ar net trim.

Taip tu surinksi savo blaivią patirtį be streso, be spaudimo. Suprasi, kad kai kurie dalykai, dėl kurių pergyvenai nėra tokie jau ir baisūs. Kai kurie dalykai apskirtai nepasiteisins. Kai kas paliks neišdildomą įspūdį. O dar kai kam reikia viso labo praktikos.

Mesti gerti nėra tavo tikslas, kurį tu turi pasiekti. Tai savęs pažinimo kelionė ir ji nebūtinai turi būti nukeliauta be sustojimų.

aš

Giedrė Šeputytė

dopamino.lt