Kai kurie žmonės kartais sako, kad išgeria arba geria tam, kad susidorotų su slogiomis nuotaikomis. Ir išties, šiuolaikiniame ypač skubančiame pasaulyje žmonės dažnai ieško ir atranda įvairiausių būdų, kaip susidoroti su stresu ir aplinkos spaudimu. Vienas jų – alkoholis. Jis visais laikais buvo vartojamas tam, kad pakeisti mūsų emocijas ir būseną, todėl taip, trumpalaikėje perspektyvoje jis sulėtina mūsų mintis ir trumpam atpalaiduoja. Ir, žinai, galbūt išgerti kartą per pusmetį, kai palaidojai savo augintinį ir nėra nieko baisaus. Tačiau jeigu tau reikia griebtis taurės vos tik tave darbe sunervino kolega – tai jau gali būti didesnių problemų požymis. Šiandien mes jau žinome, kad ryšys tarp alkoholio ir depresijos yra abejonių nekeliantis. O man ypatingai įdomu, ar reguliarus gėrimas sukelia depresiją, o gal atvirkščiai – depresija sergantys žmonės geria per daug ir per dažnai?

Kas yra depresija?

Tai itin prislėgta bloga nuotaika, interesų ir malonumo jausmo praradimas, kurį lydi sulėtėjęs mąstymas ir judesiai, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio, gerai išsimiegoti, o mintys yra kupinos savęs nuvertinimo, savigraužos ir kaltės ir ši būsena trunka bent kelias savaites, o ilguoju periodu vyksta ciklais – t.y. atsitraukia ir sugrįžta.

kaip alkoholis sukelia depresiją?

Alkoholis priskiriamas prie centrinę nervų sistemą slopinančių medžiagų, t.y. jis yra depresantas. Išgėrus smarkiai nukenčia mūsų organizmo funkcionalumas. Tai pasireiškia nerišlia kalba, nekoordinuota eisena, sutrikusiu mąstymu ir t.t. bet svarbiausia 👇

• Alkoholis sumažina serotonino ir norepinefrino kiekį smegenyse, o jie padeda reguliuoti nuotaiką. Mažesnis šių cheminių medžiagų kiekis sukelia slogią savijautą, o depresija sergančio žmogaus būklė tik dar labiau pablogėja.
• Pasak Roberto Posto, Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) biologinės psichiatrijos skyriaus vadovo, narkotikai, tokie kaip alkoholis ar kokainas, gali suaktyvinti geną, susijusį su depresija, maniakine depresija ir kitomis psichinės sveikatos problemomis.
• Alkoholis dramatiškai sunaikina B grupės vitaminų, folio rūgšties ir magnio atsargas organizme. Tai taip pat gali būti depresijos priežastis.
• Alkoholis sutrikdo miegą ir pakeičia mąstymo procesus, o tai savo ruožtu paaštrina depresijos simptomus.
• Alkoholis paskatina išsiskirti milžinišką kiekį streso hormonų, pvz. kortizolį. Perteklius šio streso hormono apnuodija mūsų psichiką labai negatyviais padariniais.
• Didelį vaidmenį vaidina ir alkoholio vartojimo kiekis bei dažnis. Reguliarus, gausus ar besaikis gėrimas dažniau sukelia depresijos simptomus.
• Alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti socialinę izoliaciją. Depresija sergantys asmenys dažnai izoliuojasi, o nesaikingas alkoholio vartojimas gali netgi paskatinti šį elgesį, kuris tik pablogins psichinę sveikatą.
• Didelis alkoholio vartojimas gali sumažinti antidepresantų veiksmingumą.
• Žmonės, kurie serga depresija ir geria per daug, dažniau patiria sunkesnius depresijos epizodus ir dažniau galvoja apie savižudybę.

Maža to, gerdami tuo pat metu mes nuolat dirbtinai smegenyse paleidinėjame laimės hormoną dopaminą, pasakoje ko ilgainiui natūraliai gauti dopamino atlygį tampa nebeįmanoma, net už pačius gražiausius ir maloniausius įvykius. Todėl natūralu, kad priklausomas žmogus, po keleto dienų negėrimo ima liūdėti nes jo niekas nebedžiugina, viskas atrodo be skonio ir spalvų ir jam atrodo, kad vienintelė išeiti pajusti nors truputį laimės – yra vėlgi tas pats alkoholis. Taip pasižymi alkoholio vartojimo ir depresijos cikliškumas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi, kurie vartoja alkoholį, prisišauks depresiją. Tačiau kai kurie žmonės turi tam tikrų rizikos faktorių, kurie gali nulemti didesnį pažeidžiamumą. Tai gali būti nulemta šeimos depresijos istorijos, asmeninės psichikos sveikatos problemų istorijos ir genetinio polinkio.

Ar depresija skatina gerti daugiau?

Tarp ekspertų, kurie tyrinėja šią temą, kyla daug diskusijų. Kai kuriuos geriančiuosius pirmiausia ištinka depresija, o gėrimas ilgainiui tampa savigydos būdu. Kitiems gėrimas ilgalaikėje perspektyvoje sukelia depresiją.

Alkoholis išties gali būti savigydos priemonė žmonėms, sergantiems depresija. Energijos antplūdis po alkoholio taurės gali būti labai trokštamas palengvėjimas. Pavyzdžiui, alkoholis gali laikinai sumažinti nerimą ir slopinti intensyvias emocijas.

Tyrimai rodo, kad depresija sergantys vaikai žymiai dažniau turės problemų su alkoholiu. Be to, paaugliai, išgyvenantys ar išgyvenę didelę depresiją, du kartus dažniau pradeda gerti nei tie, kurie to nepatyrė. Taip pat reikia turėti minty, kad moterys du kartus dažniau pradeda daug gerti, jei yra sirgusios depresija.

Ką daryti?

Markas Schuckitas, San Diego valstybinio universiteto eksperimentinės psichologijos profesorius, atliko tyrimą, kuriame dalyvavę depresija sergantys vyrai buvo paguldyti į ligoninę, bet negavo jokių depresijai gydyti skirtų vaistų, tik nustojo vartoti alkoholį. 80% mėnesį nevartojusių alkoholio pacientų būklė jau nebeatitiko klinikinės depresijos kriterijų. Šis tyrimas yra labai svarbus, nes standartiniai depresijos gydymo būdai – nesvarbu ar buvo vartojami vaistai ar skirta psichoterapija – veiksmingi esti tik 50%. Todėl atsakymas, ką daryti, yra akivaizdus. Jei tu jauti, kad tau depresija – visų pirma reikia nustoti gerti. Visiškai. Jei depresijos simptomai neatsitraukia ar nesušvelnėja per pirmas 30 blaivybės dienų – reikia kreiptis pas terapeutą. Yra daug gydymo galimybių, pradedant nuo terapijos ir konsultavimo iki paramos grupių ir reabilitacijos programų.

Išvados

Ryšys tarp alkoholio ir depresijos yra akivaizdus. Alkoholio vartojimo sutrikimas ir depresija dažniausiai eina koja kojon ir maža to, gali ypatingai pabloginti vienas kito būseną ir intensyvumą. Alkoholis gali paaštrinti depresiją, taip kaip depresija gali paskatinti didesnį vartojimą. Gera naujiena yra ta, kad dirbant ties šiomis problemomis – jos tikrai yra sukontroliuojamos ir galima gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Abiem atvejais tai nėra lengvas ir greitas procesas, dažniausiai tai viso gyvenimo įsipareigojimas gyventi samoningesnį ir sveikesnį gyvenimą.

Giedrė Šeputytė

dopamino.lt