Mes gyvename tokiame pasaulyje, kuriame didžioji dauguma žmonių yra bent kartą bandę vartoti alkoholio, o dalis ir kitokių narkotinių medžiagų. Didžioji dauguma iš jų tai yra darę jei ne vaikystėje, tai tikrai paauglystėje ir daliai paauglių tas bandymas buvo lemtingas. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad du trečdaliai Europos paauglių alkoholio yra bent kartą bandę iki 15 metų amžiaus, apie 20 % daugiau nei vieną kartą. Šiame įraše trumpai aptarsiu pagrindinius paauglių priklausomybės aspektus.
Užsienio tyrimų duomenimis, 73 proc. paauglių teigia, kad tėvai daro didžiausią įtaką renkantis, ar vartoti alkoholį.
Taip pat buvo nustatyta, jog paaugliams, pradėjusiems vartoti alkoholį iki 15 m., gresia šešis kartus didesnė tikimybė tapti priklausomais, nei tiems, kurie alkoholį vartoti pradėjo būdami 21-erių ir vyresni.
Kas nulemia paauglių polinkį vartoti psichiką veikiančias medžiagas?
Emocinis nebrandumas
Paaugliai neturi emocinio stuburo, jie yra emociškai labai pažeidžiami ir neturi išvystyto stresorių įveikos mechanizmų. Jie gali nesuvaldyti stipraus pykčio, nerimo, liūdesio, pavydo, kaltės, pasibjaurėjimo, net džiaugsmo ar kitų jausmų ir gali išreikšti juos nevaldomu elgesiu. Todėl alkoholis, turintis slopinantį poveikį, daliai paauglių tampa tarsi sprendimu į visas jų viduje verdančias problemas.
Paauglystėje, prasidėjus keliui link suaugusiojo gyvenimo, ypač stiprūs vidiniai poreikiai tampa: savo tapatybės atradimas, savarankiškumas, priklausymas grupei, vertybių išsigryninimas, atsiskyrimas nuo tėvų ir šie procesai dažniausiai nepraeina be didesnių ar mažesnių nesklandumų.
patyčių reikšmė
Labiausiai sudėtinga yra tiems vaikams ir paaugliams, kurie susiduria su patyčiomis. Vieno tyrimo metu buvo atskleista, kad paaugliui yra žymiai sunkiau išgyventi patyčias mokykloje, negu smurtą artimoje aplinkoje. Bet kuriam jaunuoliui būti socialinės hierarchijos dugne ilgą laiką yra ypatingai pavojinga. Žema socialinė padėtis tarp bendraamžių gali turėti reikšmės tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nors dažniausiai mes esame linkę numoti į tai ranka, manydami, kad tai nėra rimta problema – užsitęsusios patyčios gali išlikti atmintyje visą gyvenimą, kaip ypatingai traumuojanti patirtis. Mano asmeninė patirtis, tai patvirtina.
paaugliai pradeda gerti nes tai yra “normalu”
Kartais man kiek paviršutiniškai skamba daugumos profesionalų išvada, kad paaugliai ima piktnaudžiauti narkotikais arba alkoholiu dėl bendraamžių spaudimo. Perskaičiau ir išklausiau šimtus istorijų apie tai „kaip viskas prasidėjo“. Vienetai priklausomybę turinčių žmonių įvardija „kitus“, kaip priežastį dėl kurios pradėjo vartoti.
Vaikai pradeda vartoti, nes jiems tai atrodo normalu. Ir jie to nori.
Kodėl turi būti nenormalu, jei visi aplink geria? Kodėl turi būti nenormalu, jei alkoholį mato parduotuvių lentynose, visai netoli pieno? Kodėl turi būti nenormalu, jei alkoholį vartojančius herojus mato filmuose ir net animaciniuose filmukuose? Mes užaugame aplinkoje, kuri pati savaime mumyse įdiegia supratimą, jog alkoholis tai kažkas, be ko neįmanoma egzistuoti, tad kodėl gi tuo „gėriu“ nepasinaudoti kuo anksčiau?
socialinis pripažinimas
Vaikams kuriems yra sunkiau pritapti prie savo bendraamžių – alkoholis dažnai tampa ta jungtimi, kuri atveria duris į socialinį gyvenimą ir jie yra didesnėje rizikoje tapti priklausomais ateityje. Tačiau ir labai „kieti“ vaikai, kurie su tokiomis problemomis nesusiduria, taip pat yra rizikos grupėje. Žurnale „Vaiko raida“ buvo paskelbtas tyrimas, kurio metu išryškėjo tendencija, kad vaikai, kurie įprastai yra laikomi „populiariais“, kaip taisyklė, neturi draugų t.y. nesukuria jokių kokybiškų socialinių ryšių.
Mokykla yra pragariškas laikas daugeliui žmonių, kurį prisimena kiekvienas. Dauguma sugeba prisiminti skaudžias atstūmimo akimirkas, tačiau neprisimena nieko ko mokinosi per geometrijos pamokas. Visi tie momentai, kuomet paauglys bandė užsitarnauti tam tikrą socialinį statusą arba užmegzti ryšį su aplinkiniais ir yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį galėtume vertinti paauglių priklausomybės išsivystymo riziką.
socialinio statuso tarp bendraamžių reikšmė ir svarba yra pagrįsta evoliuciškai
Tai susiję su mūsų visų išgyvenimu ir gyvenimo kokybe apskritai. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai vis dažniau prabyla apie socialinį stresą, kuris yra daugelio sveikatos sutrikimų priežastis (įskaitant nutukimą, vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir žinoma – priklausomybes). Taip yra todėl, kad tam, jog mūsų smegenys veiktų tinkamai – mums yra būtini pilnaverčiai ryšiai su aplinkiniais žmonėmis. Yra atlikta daug didelio mąsto tyrimų, tokių kaip „Whitehall Studies“, kurių metu buvo tiriami daugiau kaip 18 000 vyrų socialinis gyvenimas ir jų sveikata, paskui jis atliko tokį patį tyrimą ir su moterimis. Abiejų išvada: Žemesnio socialinio statuso sukeliamas stresas keičia imuninį organizmo atsaką, sutrikdo kraujospūdį ir padidina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuolat dominuojantis didesnis streso hormonų kiekis smegenyse sukelia psichikos sutrikimus.
Žinoma, priklausomybės įsisuka į bet kuriuos socialinius sluoksnius, tačiau didesnė rizika yra žemiau esantiems. Labai įdomu yra tai, kad socialiniai ryšiai gali smarkiai sušvelninti žemo socialinio statuso sukeltus padarinius. Tai reiškia, jog tu gali būti labai neturtingas, tačiau jeigu turi stiprų socialinį ratą aplink save – tai labai daug ką keičia.
išvados
Šių dienų yda yra ta, kad mes savo vaikuose ugdome „autentiškumą, autonomiškumą, individualumą“ ir visas kitas panašias savybes, kurios nieko bendro su prigimtiniu socialumu ir su socialiniais ryšiais neturi ir tuo pačiu, dažnai pamirštame mūsų pačių ryšį su mūsų vaikais.
…mes visi esame sutverti kurti ryšius su kitais ir to negebėdami padaryti, kuriame ryšius su psichiką ir nuotaiką stimuliuojančiais dalykais…
