Jeigu alkoholis būtų atrastas šiandien – nėra nei menkiausio šanso, kad jis būtų legalus narkotikas. Tačiau jis yra legalus, tad galime tik pafantazuoti, kas būtų jeigu išties būtų. Ir ar sausasis įstatymas veiktų šiandien?

Nepriklausomo mokslo tyrimo rezultatai rodo, kad alkoholis yra žalingiausias narkotikas ir vartotojui, ir visuomenei. Visiškai naujas tyrimas, paskelbtas „The Lancet“ žurnale, ištyrė įvairių narkotikų sukeliamus žalos faktorius ir įvertino jų neigiamą poveikį asmeniui ir visuomenei.

Tyrimo autoriai įvertino 20 narkotikų remdamiesi 16 žalą sukeliančių faktorių, iš kurių 9 yra susiję su žala, kurią konkretus narkotikas sukelia asmeniui, o 7 susiję su poveikiais, kurie sukelia žalą aplinkiniams. Žalos faktoriai apėmė socialines, fizines ir psichologines problemas. Nepriklausoma mokslininkų grupė įvertino narkotikus 100 balų skalėje, kurioje aukštesnis įvertinimas reiškė didesnę narkotiko sukeliamą žalą.

Alkoholio sukeliama žala įvertintas daugiausiai – 72 balais. Heroinas užėmė antrają vietą, surinkęs 55 balus, o kokainas krekas trečiają, surinkęs 54 balus. „Įdomiausia paskelbtų rezultatų išvada”, – teigia Andrea Lavesson iš Active, kad, – „tai glamūrinės pasakos apie alkoholį pabaiga. Alkoholis patenka į tą pačią lentynėlę kaip ir heroinas pagal žalą, kurią sukelia narkotikas vartotojui, ir aplenkia visus kitus narkotikus pagal žalą, kurią sukelia visuomenei. Atsižvelgiant į alkoholio keliamą pavojų asmeniui ir visuomenei, Europoje vyraujantis požiūris į alkoholį yra kraštutinai paradoksalus.

Ką byloja istorija

Išties tai nėra jokia naujiena. Amerikiečiai (1920-1933 metais) ir rusai (1985-1988 metais) yra išbandę sausąjį įstatymą. Abiejų šalių tikslas buvo labai kilnus: sumažinti savo piliečių mirštamumą, sumažinti nusikalstamumą, šeimyninius nesutarimus, neproduktvumą. Žodžiu, norėta sukurti efektyvias visuomenes.

Nors sausasuoju įstatymu norėta išspręsti visą eilę socialinių problemų, jis netikėtai sukėle labai daug problemų. Vietoj to, kad žmonės nustotų gerti, jie ėmė ieškoti nelegalių būdų kaip gauti alkoholio. Suklestėjo nelegalūs fabrikėliai, kontrabanda ir kitos nusikalstamos veiklos. Sužlugo daugybe verslų, pradedant nuo pačių alkoholio gamyklų ir baigiant restoranais ir barais, daugybė žmonių neteko darbo vietų. Maža to, šio įstatymo kontrolei buvo išleista didžiulis kiekis pinigų ir nebuvo surinktas neįtikėtinas kiekis pinigų į valstybių biudžetus iš alkoholio prekybos akcizų.

Ar sausasis įstatymas šiandien veiktų?

Akivaizdu, kad dviračio išradinėti jau nebeverta. Sausasis įstatymas negaliotų ir būtų sutiktas su dideliu pasipriešinimu. Alkoholio pramonė užima reikšmingą vietą ekonomikoje: sukuria darbo vietas, generuoja mokesčių pajamas ir palaiko įvairias susijusias sritis, tokias kaip aptarnavimas ir turizmas. Tad alkoholio draudimas turėtų sunkių ekonominių pasekmių, o apie naštą, kuri atitektų teisėsaugos institucijoms turbūt plėtotis neverta.

Ar valstybė gali kažką daryti, kad alkoholio vartojimas būtų labiau kontroliuojamas ir ta kontrolė būtų efektyvi?

Žinoma, kad taip. Pasaulyje turime tikrai labai geros praktikos, kurią galėtumėme pritaikyti ir pas save:

• Jungtinėse Valstijose minimalus teisės gerti amžius yra 21 metai, kuris griežtai taikomas, siekiant užkirsti kelią nepilnamečių gėrimui.
• Australija įdiegė tūrio apmokestinimo sistemą, kurioje alkoholio mokesčiai priklauso nuo gryno alkoholio kiekio gėrime.
• Norvegijoje veikia valstybinės alkoholio pardavimo parduotuvės su ribotomis darbo valandomis ir vietomis, kontroliuojančios alkoholio prieinamumą.
• Keliose Kanados provincijose veikia “smart serve” programos, kurios moko barų savininkus ir aptarnaujantį personalą atsakingai pardavinėti alkoholį.
• Jungtinėje Karalystėje vykdo kampanija “Drinkaware” informuoja visuomenę apie per didelio alkoholio vartojimo riziką ir skatina atsakingą gėrimą.
• Švedija siūlo prieinamas ir išsamesnes priklausomybės gydymo ir paramos paslaugas asmenims, turintiems alkoholio vartojimo sutrikimų.
• Islandija sėkmingai sumažino alkoholio ir narkotikų piktnaudžiavimą jaunimo tarpe, derindama tėvų įsitraukimą, bendruomenės programas ir švietimą.
• Singapūras turi labai griežtus įstatymus reguliuojančius pasirodymą girtam viešumoje ir girtuokliavimą. Taip pat labai griežti įstatymai taikomi sėdantiems girtiems už vairo.
• Kanada reguliariai vertina alkoholio kontrolės priemonių poveikį per apklausas ir tyrimus, kad būtų galima priimti sprendimus, pagrįstus realiais statistiniais duomenimis.
• Prancūzijos valdžia bendradarbiauja su alkoholio pramone, siekdama užtikrinti atsakingą reklamos ir rinkodaros praktiką, ypač skatinant saikingą vartojimą.
• Naujojoje Zelandijoje skatinamas bendruomenių dalyvavimas alkoholio kontrolės politikoje, leidžiant vietinėms bendruomenėms dalyvauti licencijavimo sprendimuose.

apibendrinant

Dauguma šių strategijų kartu ar atskirai yra išties sveikintinos ir veiksmingos. Aš pati manyčiau, kad tarkim kainų kėlimas būtų tikrai efektyvi priemonė girtavimui mažinti. Jei butelis degtinės kainuotų 40 EUR, daugumos šeimų girtuokliavimui skiriami ištekliai labai greitai išsektų.

Nepaisant to, kad praeityje visi bandymai uždrausti alkoholį buvo nepavykę ir “sausasis įstatymas” pridarė daugiau žalos negu atnešė naudos, mes turėtumėm nenuleisti rankų skątinant atsakingą gėrimą, priklausomybės gydymą ir visuomenės informavimą apie galimus rizikos veiksnius, susijusius su alkoholiu. Vietoje draudimo visuomenė turėtų tyrinėti strategijas pagrįstas įrodymais, skirtas spręsti alkoholio sukeliamas problemas efektyvesniu ir labiau subalansuotu būdu.

Giedrė Šeputytė

dopamino.lt