Lygiai kaip ir visas tinklaraštis, taip ir šis įrašas, kyla iš to, kad man labai norisi pūsti prieš vėją. Taip, aš manau, kad save vadinti alkoholiku tiesiog nėra jokios prasmės. Net jeigu tu geri kiekvieną mielą dieną, nuo ryto iki vakaro, pripažinti sau turint problemą – visai nereikia savęs kažkaip įvardyti. Tau nereikia savęs vadinti alkoholiku, kad būtum nusipelnęs blaivybės. Tau nereikia vadinti savęs alkoholiku, kad save išskirtum iš kitų. Tau nereikia vadinti savęs alkoholiku tam, kad galėtum pakeisti savo gyvenimą.
Terminas alkoholikas mūsuose yra labai giliai įsišaknijęs – tai patiriu savo kailiu nuolat. Nors savęs niekada nevadinu ir nevadinau alkoholike, mane dažnai taip pavadina kiti. Ne, ne todėl, kad jie mane nori įžeisti ar sumenkinti. Taip atsitinka todėl, kad mes vis dar alkoholizmą suprantame, kaip tam tikrą problemos apibūdinimą. Ir kai tu žmogui pasakai, jog metei gerti, nes tavo gėrimo įpročiai buvo probleminiai – jam natūraliai kyla klausimas: “Tai tu, alkoholikė?”. Tada tu jam sakai: “Ne, aš ne alkoholikė”. Tada jis: “Tai kam metei gerti?”. Tarsi tik alkoholikams priklauso blaivybė.
Žodis “alkoholikas” yra tam tikras matavimo vienetas pagal kurį, visi matuojasi savo gėrimo problemiškumą ir kai tu pasakai, kad tu galvoji, jog esi alkoholikas, tada tavo oponentas ima kelti klausimą: “Ar tai reiškia, kad ir aš esu alkoholikas, mes su tavim geriam juk panašiai?”
1. Niekas iš tikro nežino kada tu jau esi alkoholikas, o kada vis dar “normalus geriantysis”.
Mano mama brolį alkoholiku išvadina, kai jis kartais savaitgalį išgeria vienas garaže, besikrapštydamas prie mašinos. O kiti tokiais savęs nelaiko netgi gerdami kasdien. Todėl tai yra toks labai subjektyvus dalykas, pagal kiekvieno pasaulio suvokimą. Etiketę alkoholikas mes užsidedame sau patys arba jas mums per prievartą uždeda kiti žmonės.
Svarbu suprasti, kad “ALKkoholikas” nėra jokia medicinoje taikoma diagnozė ar mokslo bendruomenėje naudojamas terminas.
Joks gydytojas neįrašys tavo sveikatos istorijoje: Alkoholikas. Tai yra toks pat niekinis terminas, kaip bomžas, benkartas ar invalidas.
Mūsuose vis dar labai gajus supratimas, kad žmogus, kuris du kart per metus pauosto kokaino ar surūko suktinę – yra narkomanas. Reikia suprasti, kad tada ir žmogus du kart per metus išgeriantis jau yra alkoholikas. Nes tu arba vartoji narkotines medžiagas arba nevartoji – neegzistuoja jokių normalių saikingai rūkančiųjų arba normalių saikingai besileidžiančių heroiną. Arba atvirkščiai, jeigu mes galvojame kad yra normalūs saikingai geriantys, vadinasi yra ir normalūs saikingai uostantys kokainą (ir tai tikrai taip yra, nes nuo takelio kokaino dar niekas narkomanu netapo).
Realybė yra tokia, kad tu arba rūkai arba nerūkai. Uostai arba neuostai. Geri arba negeri.
Jeigu tu geri, uostai arba rūkai – vadinasi tu esi labai plačiam spektre, kuris varijuoja nuo labai lengvo vartojimo iki labai sunkaus. Bet koks vartojimas, rūkymas arba gėrimas yra žalingas, sukelia problemų, priklausomybę, atima energiją ir t.t.
2. būti alkoholiku reiškia būti kitokiu
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad alkoholikai yra kitokie. Kad mes turime “į priklausomybę linkusias asmenybes”, kad mes turime defektų, kad mums sunkiau mesti gerti ir mes dažniau ir greičiau tampame priklausomi. Ir tai savo ruožtu reiškia, kad mes ne tik esame kitokie, bet ir būsime tokie visą gyvenimą.
Jei mes esame tie alkoholikai, tai net jei nustosime gerti ir daug metų būsime blaivūs, niekada negalėsime gyventi normalaus gyvenimo.
Mes ne tik turėsime tą siaubingą dalyką, vadinamą alkoholizmu, bet jis apims visas mūsų gyvenimo sritis. Kitaip tariant, jis mus laikys įspraudęs į dėžutę.
Realybė tokia, kad priklausomybė nediskriminuoja nieko. ABSOLIUČIAI visi žmonės gali tapti priklausomi ir ABSOLIUČIAI visi gali mesti gerti ir gyventi įprastus, normalius gyvenimus. Normalu yra tapti priklausomu nuo alkoholio, kai vienas stipriausių narkotikų pasaulyje yra legaliai pardavinėjamas maisto prekių parduotuvėje ir nuo vaikystės ugdomas, kaip labai ypatingas įgūdis.
3. Laikyti save alkoholiku yra labai bauginantis dalykas
Žodis alkoholikas ir alkoholizmo liga sukuria baimę – baimę, kad tu pasmerktas gyventi visą likusį gyvenimą kovoti su savo troškimais išgerti, sutelkus visą savo valią lanku lenkti bet kokių vakarėlių ir net parduotuvių alkoholio skyriaus.
Mūsų supratimu, alkoholikas – tai tas, kuris visą likusį gyvenimą lankosi bažnyčios rūsyje įsikūrusiame tamsiame, degradavusių žmonių klube, kuriame visi nuolat kartoja jog viskas ką jie gali, tai būti blaivūs tik ŠIANDIEN ir kad jie yra visada vienu žingsniu nuo girtuoklystės. Nes pagal mūsų sampratą alkoholikai yra kitokie: jie yra atstumtieji, silpnavaliai, moralinė nesėkmė ir dar daugybė kitų dalykų, kuriais niekas nenori būti. Todėl baimė pasivadinti save alkoholiku yra tokia didelė, kad kai kurie geriau mirtų nei save taip vardytų.
Su terminu alkoholiku ateina supratimas, kad tavo gyvenimas metus gerti yra pasmerktas, kai realybėje metus gerti tavo gyvenimas tampa šviesmečiais geresnis ir laimingesnis negu, kad kada nors buvo.
4. sunkiai pakeliama stigma
Todėl taip, laikyti save alkoholiku, tai labai stigmatizuota ir sunki etiketė, kuri visuomenėje vis dar labai gėdinga ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės neieško pagalbos. Matau tai savo klientų akyse, jų emocinėje būsenoje, kai jie su manimi bendrauja pirmą kartą. Nors aš esu ta, kuri kviečia kiekvieną didžiuotis savo pasirinkimais keistis ir kelti savo gyvenimą į kitą lygį – visuomenėje nusistovėjusi alkoholiko stigma daro savo.
Tol kol mes žmones vadinsime alkoholikais, tol jiems bus nepakeliamai sunku kalbėti apie savo problemas ir nuklydimus, kurie kaip ir minėjau – yra VISŲ mūsų gyvenimo dalis.
Gal būt, jeigu mes nustotumėm žmones vadinti alkoholikais, imtumėm matyti platesnį paveikslą: tai, kad vienokia ar kitokia priklausomybė, egzistuoja visose šeimose ir tai egzistuoja ne tik mano ar tavo namuose.
5. Mūsų vartojama kalba turi milžinišką galią
Mūsų mintys nulemia tai, kaip mes jaučiamės. Taip kaip mes jaučiamės – taip mes gyvename. Dėl visų aukščiau išvardytų priežasčių, žodis alkoholikas tavo gyvenimą nuspalvins tik labai juodomis spalvomis: kardinaliai sumenkės savivertė, pečius užguls gėda ir kaltė, o perspektyvos atrodys ypač niūriai.
Kai tu save pavadini alkoholiku, tu ne tik apibūdini savo probleminį elgesį, tačiau ir įgyji tam tikrą tapatybę.
Susitapatinti su kažkuo tokiu, daug kam tampa viena iš atkryčio priežasčių: “Aš juk alkoholikas, aš toks esu”. Kai tu laikai save alkoholiku, tokiu ir būni.
Užuot klijavę sau etiketes, turime galimybę keisti savo santykį su alkoholiu. Mes privalome pripažinti, kad galbūt turim problemų dėl alkoholio vartojimo, bet tai neturi lemti, to kas mes esame. Atskirdami elgesį nuo savo tapatybės, galime atverti sau galimybę keistis ir augti.
Nenoras vadinti savęs alkoholiku, tikrai nereiškia problemos neigimą
Man tikrai ne kartą yra metę tokią frazę: “Tu neigi savo gėrimo problemą, Giedre. Tol kol nepripažinsi, kad esi alkoholikė, tol tu bėgsi nuo savo gėrimo problemos”. Bet juk aš ir nesakau, kad aš neturiu problemos. Va, tu irgi skaitai šį įrašą, ir irgi juk žinai, kad tavo gėrimas yra probleminis. Ir jis netaps nei mažiau, nei daugiau, probleminiu pasivadinus alkoholiku.
Išvados
Jeigu tau kažkaip savęs įvardinimas alkoholiku ar alkoholike padeda išlikti blaiviam ar dėmesingesniam savo problemai – viskas gerai. Bet kas, kas tau padeda – naudok ir daryk. Šis įrašas yra labiau skirtas žmonėms, kurie nejaukiai jaučiasi dėl šio termino, o nejaukiai jaučiasi beveik visi, ir dažniausiai yra “pilkosios zonos geriantieji”.
Visus mano skaitytojus vienija ne “alkoholizmas”, o noras gyventi geriau.
Noras gyveni nepriklausomai. Noras būti geriausia savo paties versija. Juos visus vienija supratimas, kad alkoholio vartojimas jau kurį laiką nebesuteikia to, ką suteikdavo anksčiau.
Akivaizdu, kad kalba, kurią vartojame kalbėdami apie priklausomybę, yra galinga, o netinkamai vartojama gali priversti priklausomybę turinčius asmenis jaustis bejėgiais. Turime keisti požiūrį į priklausomybę, priklausomybės įvardijimą ir elgesį su priklausomybę turinčiais žmonėmis. Tai galime padaryti vartodami į žmogų orientuotą kalbą. Terminas alkoholikas jau senai yra nebeaktualus ir nusidėvėjęs, daugumoj atveju nesiteikiantis jokios laimingesnio gyvenimo vilties. Jo vieta yra nebenaudojamų terminų kapinyne.
Kodėl vietoj savęs vadinimo alkoholikais, paprasčiausiai nevadinti savęs negeriančiais? M?
